Bankas – suskaldytas, artėja turto dalybos

Ūkio bankas padalytas į dvi dalis. Gerosios, atitekusios Šiaulių bankui, ateitis rūpi tiems, kurie žlugusioje Vladimiro Romanovo kontroliuotoje finansų įstaigoje turėjo sąskaitą ar indėlį. O kas nutiks blogajam bankui, labiausiai domina bankroto administratorius.

Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis, Aurimas Abišala ("Lietuvos rytas")

Feb 26, 2013, 7:42 AM, atnaujinta Mar 11, 2018, 2:08 AM

Ūkio banką padalijus į gerąjį ir blogąjį paaiškėjo, ką iš to peš Šiaulių bankas: jam atitekusioje gerojoje dalyje liko apie 1,9 mlrd. litų, o blogojoje – 0,4 mlrd. litų.

„Paaiškėjo, jog Ūkio banke yra 2,3–2,5 mlrd. turto. 1,9 mlrd. litų turto ir visi drausti indėliai – 2,7 mlrd. litų – perkeliami į Šiaulių banką.

Turto ir įsipareigojimų skirtumas sudaro apie 800 mln. litų, jį turės padengti Indėlių ir investicijų draudimo fondas. Blogajame banke lieka 400 mln. litų turto, jo įsipareigojimai – apie 800 mln. litų.

Indėlių ir investicijų draudimo fondas stos į kreditorių eilę ir reikalaus 800 mln. litų”, – paskelbė laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad blogajai Ūkio banko daliai prižiūrėti bus samdomi ne užsienio, kaip „Snoro” atveju, o mūsų šalies bankroto administratoriai.

Tačiau jie iš anksto abejoja, ar pardavus šį turtą bus įmanoma atgauti bent reikšmingesnę dalį lėšų.

Didžiausias turtas – gamykla

Stambiausias blogojo banko kąsnis – Bosnijoje ir Hercegovinoje veikianti Biračo molžemio gamykla. 2001 metais Ūkio banko investicinės grupės įsigyta molžemio gamykla turėjo būti vienas grupės pajamų šaltinių.

Tačiau tam reikėjo aliuminio lydymo gamyklos, kad veiktų visas gamybos ciklas.

Šis planas nepavyko, todėl ir gamyklos, kurioje dirba per 1000 žmonių, ateitis tapo miglota.

Pernai rugpjūtį dėl skolų jai dviem dienoms buvo nutrauktas gamtinių dujų tiekimas.

Ūkio bankas šiai gamyklai buvo paskolinęs daug lėšų. Tačiau dabar jau aišku, kad investicijos nesugrįš.

„Turtą užsienyje reikės parduoti pagal toje šalyje veikiančius įstatymus ir tvarką.

Bėdų tikrai bus, nes Biračo gamykla – tai jau verslas.

Potencialus pirkėjas vertins prekę. Gali būti, kad už gamyklą bus gauta mažiau, nei dabar tikimasi”, – „Lietuvos rytui” sakė Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos prezidentas Gintaras Adomonis.

Bosnija ir Hercegovina nėra Europos Sąjungos narė. Tai irgi gali apsunkinti turto pardavėjų darbą. „Aišku tik viena – visa tai ilgai užtruks”, – neabejojo G.Adomonis.

Samdys vietos partnerius

Į blogąjį banką pateko ir nekilnojamasis turtas Rusijoje, Škotijoje. Ten objektai smulkesni, todėl galbūt juos pavyktų parduoti greičiau.

Tiesa, anot bankroto administratoriaus Alvydo Mogenio, bankrutuojančių Lietuvos bendrovių turtas užsienyje parduodamas itin retai, todėl stinga praktikos.

Užsienio šalyje reikės samdyti vietos specialistus, vertintojus. Daug ką lems ir pats pardavėjas – kaip bus bandoma atsikratyti turto.

„Žiūrint, kaip bus pardavinėjama, pavyzdžiui, Biračo gamykla: ar kaip verslas, ar kaip pastatai. Bet investuotos sumos tikrai nepavyks atgauti, nes tai bus priverstinis pardavimas”, – dėstė bankroto administratorius.

Iš ko gyvens administratorius?

Blogosios Ūkio banko dalies administravimas irgi kainuos. Tad iš ko gyvens bankas, kai gerasis turtas, grynieji pinigai pateko į Šiaulių banką?

A.Mogenis mano, kad bus rastas laikinas sprendimas, kol pavyks parduoti turtą.

„Gal kai kurie skolininkai bus palikti blogajame banke, gal bus skirta kokia nors dalis lėšų. Išeičių gali būti įvairių”, – sakė administratorius.

Blogojoje Ūkio banko dalyje paliktos su V.Romanovu susijusios paskolos. Nedraustų indėlių blogajame banke yra 600 milijonų litų, subordinuotos paskolos siekia 200 milijonų litų.

Daugiausia tarp stambiųjų indėlininkų – ne Lietuvos gyventojai ir užsienio kompanijos.

Tiesa, ten liko apie 80 milijonų litų valstybės nedraustų indėlių, kuriuos laikė valstybės kontroliuojamos bendrovės.

„Jeigu tai nėra biudžeto lėšos, šios įmonės stos į bendrą kreditorių eilę”, – aiškino G.Adomonis.

Kol kas nėra paskelbta, kokių valstybės įmonių lėšos liko blogojoje Ūkio banko dalyje.

Bet jos pinigų tikrai neatgaus, nes šio banko įsipareigojimai yra dvigubai didesni nei turtas.

Kortelės jau tapo visiškai bevertės

Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda (nuotr.) teigė, kad perskėlus Ūkio banką bus gauti gerojoje jo dalyje liekančių klientų įrašai, o tuomet operacijos bus atnaujintos per porą dienų.

Iš pradžių ketinama atidaryti 25 Ūkio banko skyrius, į kuriuos bus kviečiami šio banko darbuotojai.

Kai buvo apribota Ūkio banko veikla, šio banko mokėjimo kortelės tapo beverčiais plastiko gabalėliais. Jų turėtojai negalėjo nei atsiskaityti už paslaugas, nei išsiimti grynųjų pinigų.

Nors iš pradžių buvo tikimasi, kad atnaujinus Ūkio banko veiklą bus atgaivintos ir mokėjimo kortelės, dabar tokie planai jau palaidoti.

„Nusprendėme, kad jos nebus atnaujintos. Ūkio banko klientai turėtų jau šiandien kreiptis į Šiaulių banką ir pasiimti naujas korteles”, – sakė A.Žiugžda.

Šiaulių banko vadovas tvirtino, kad Ūkio banko klientų indėliai bus perimti su visais įsipareigojimais ir palūkanomis, kurios buvo numatytos pradinėse sutartyse. Tiesa, jei klientas norės kuo greičiau atsiimti pinigus, tai bus laikoma sutarties nutraukimu ir palūkanos nebus išmokamos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.