„Iki tų metų gruodžio 31 d. prekybininkai prekiaus kainas nurodę litais, tačiau greta nurodys kainas eurais. Po sausio 1 d. viskas vyks atvirkščiai - jie prekiaus eurais arba priims litus ir duos grąžą tik eurais tam tikrą laikotarpį, tačiau greta bus nurodomos kainos litais. Mes norime garantuoti, kad iki gruodžio pabaigos ir nuo sausio 1 d. nurodytos kainos ir litais, ir eurais sutaptų, kad niekas tais apvalinimo gudrumais nepasinaudotų, nesuapvalintų ne ta kryptimi“, - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams kalbėjo jis.
Pasiteiravus, kiek laiko bus prekiaujama, kainas nurodant dviem valiutomis, finansų ministras atsakė, jog dėl termino bus apsispręsta Seimui priimant euro įvedimo įstatymą, o šis gali būti teikiamas tik tada, kai Europos Sąjunga suteiks tinkamus leidimus arba bent jau planuos juos išduoti.
„Įprastinė iki šiol eurą įsivedusių šalių praktika - kainos dviem valiutomis nurodomos paprastai pusę metų iki ir po euro įvedimo, tačiau mes galėsime apsispręsti dėl ilgesnio ar trumpesnio laikotarpio“, - atskleidė jis.
Siekiant sklandaus euro įvedimo Lietuvoje, pasirengimas šiam žingsniui bus koordinuojamas aukščiausiu Vyriausybės lygiu. Trečiadienį dėl pasirengimo euro įvedimui koordinavimo posėdyje sutarė Ministrų kabinetas.
Pagrindinius strateginius sprendimus priims komisija, kuriai vadovaus Ministras Pirmininkas. Finansų ministras vadovaus koordinacinei darbo grupei. Joje apie savo siūlymus informuos ir veiksmus derins atskiroms darbo grupėms vadovausiantys ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ministrai, taip pat - užsienio reikalų ministras ir Lietuvos banko atstovai. Pastariesiems siūloma vadovauti trims darbo grupėms.
Tai, kad darbo grupėms vadovaus ministrai, leis operatyviau, paprasčiau ir efektyviau priimti bei derinti sprendimus.
Rengiantis bendrosios Europos valiutos įvedimui Lietuvoje, darbo grupės pagal kompetenciją nagrinės, kaip padėti verslui pasirengti euro įvedimui, apsaugoti vartotojus nuo galimų piktnaudžiavimų, tinkamai informuoti visuomenę ir kitus aktualius klausimus.
Kartą per ketvirtį komisija ir koordinacinė darbo grupė bus informuojamos apie tai, kaip Lietuva atitinka konvergencijos arba vadinamuosius Mastrichto kriterijus: infliacijos, biudžeto deficito, valstybės skolos, ilgalaikių palūkanų normos ir nacionalinės valiutos stabilumo rodiklius.
Lietuva siekia eurą turėti 2015 m.
