Gatvėje, kurioje stovi juodi visureigiai, vis dar tvyro maloni 13 laipsnių šiluma. Dešimtą valandą vakaro karaokės bare „Sinatra” Aleksejus Volobojevas gurkšnoja viskį.
„Kai prieš septynerius metus nusprendžiau parduoti savo naftos valymo įmonę Rusijoje ir išvažiuoti iš Maskvos, dar nebuvau buvęs Kipre.
Žinojau, kad ten šilti orai, didelė rusų bendruomenė ir maži mokesčiai”, – pasakojo 40-metis rusas.
Dabar A. Volobojevas su žmona ir savo trimis vaikais gyvena 1200 kvadratinių metrų viloje.
„Ją nusipirkti nusprendžiau per tris minutes. Kiek kainavo? Šiek tiek daugiau nei milijoną eurų”, – sakė A. Volobojevas.
Viskas – už pinigus
Šis rusas turi Kipro pasą. Tai reiškia, kad saloje jis investavo mažiausiai 15 mln. eurų.
Šios sumos pakanka Kipro pilietybei įgyti. Neterminuotam leidimui gyventi pakanka 300 tūkst. eurų.
Kipre nuolat gyvena 12 tūkst. rusų. Yra rusiškų mokyklų, kuriose vaikai dar dėvi uniformas, rusų prekybos centrų, rusų teatras, net ir „Lukoil” turi savo degalinių tinklą.
„Deja, prastai kalbu angliškai. Bet čia tai neturi jokios reikšmės”, – sakė A. Volobojevas, kuriam priklauso radijo stotis „Russian Wave”, karaokės baras „Sinatra”.
Maža to, jis dar prekiauja degtine.
Slėpti mokesčius įprasta
Rusai – tikra palaima Kiprui. Pasak prisistatyti nenorėjusio 50 metų vietos investicijų eksperto P.K., svarbiausia tai, kad jie yra dosnūs.
„Jeigu parengiu sandorį ir savo pastangas įvertinu 2500 eurų, gaunu 5 tūkstančius”, – sakė kiprietis. Čia atvyksta ir kinų, bet jie derasi dėl kiekvieno cento.
Neseniai P.K. pardavė vienam rusui apartamentus už 1,6 mln. eurų. Ši dovana buvo skirta vienam Rusijos vyriausybės nariui.
Tiesa, visų rusų užgaidų patenkinti neįmanoma.
„Vienas norėjo, kad parduočiau jo vilą ir pusę sumos – 700 tūkstančių eurų – paimčiau grynaisiais, be jokių mokesčių. Aš atsisakiau. Bet žinau, kad vila parduota”, – pasakojo P.K.
Pinigų plovimo atvejų esama visur. Bet Kipre tai – paprasta ir įprasta. Čia galioja britų verslo teisė: galima įkurti bendrovę nepateikus dokumentų dėl personalo ar net nuosavų bendrovės patalpų. Pakanka advokato, kuris tvarkytų dokumentus. Kipre advokatų kontorų – apstu, jose kartais dirba šimtai ekonomikos ekspertų.
Bendrovės savininkas gali atidaryti banko sąskaitą. Visas pelnas apmokestinamas vos dešimčia procentų.
Nenuostabu, kad Kipre vien rusai įregistravo apie 20 tūkstančių įmonių.
Įšaldyti sąskaitas vengia
Kadangi dauguma rusų savo turtą vėl investuoja tėvynėje, ES nykštukas Kipras yra didžiausias užsienio investuotojas Rusijoje.
„Įstatymas reikalauja patikrinti pinigų kilmę. Bet net jei tai galbūt nelegalios lėšos, atitinkamos tarnybos gali sąskaitas įšaldyti tik tada, jei jų kilmės šalis pateikia oficialią paiešką.
Rusų atveju tai pasitaiko labai retai”, – sakė advokatas Christosas Pourgouridesas.
Išimtį sudaro įtarimai dėl sunkių nusikaltimų – terorizmo, narkotikų ar prekybos žmonėmis.
Tuomet Kipro prokuratūra privalo veikti savarankiškai.
Maskva Kiprui mielesnė
Beveik visi rusų oligarchai turi ryšių šioje saloje.
„Gali būti, kad šie žmonės savo turtą sukaupė abejotinu būdu. Bet dabar jie dirba lyg vokiečių koncernai.
Tik su jais elgiamės kitaip. Kaip su draugais. Jie lankosi mano namuose, aš – jų”, – pasakojo verslo konsultacijų ir audito bendrovės „Deloitte” Kipro skyriaus vadovas Christisas Christoforou.
Jis net susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kai šis prieš dvejus metus buvo privačiai atskridęs į kviestinius pietus.
2011-aisiais Kremlius jau skyrė šaliai 2,5 milijardo eurų paskolą. Nemažai Kipro gyventojų mieliau linkę priklausyti nuo Maskvos negu nuo Briuselio.
Kipro arkivyskupas Chrizostomas II sakė: „Mes neleisime, kad ES sugriautų mūsų bankininkystę. Jai mes esame tik dėmė vandenyne. Blogiausiu atveju vyksiu į Maskvą. Mūsų ryšiai su Kremliumi yra puikūs.”
Pateko į bėdą dėl graikų
Vokietijos slaptosios saugumo tarnybos duomenimis, Kipro sąskaitose yra apie 20 milijardų eurų, kurie atkeliavo iš Rusijos. Ši suma viršija šalies bendrąjį vidaus produktą, nesiekiantį nė 18 milijardų eurų.
Bet dabar Kipras atsidūrė ant bankroto slenksčio. Dėl to kalti šalies bankai, kurie dosniai investavo į Graikijos vertybinius popierius. Prisidėjo ir abejotini kreditai graikų įmonėms.
Kiprą gali išgelbėti 17 milijardų eurų. Bet piestu stojasi Vokietija. Tiesa, Briuselyje vis dažniau užsimenama, kad paskola Kiprui gali būti skirta.
Apsispręsti laiko liko nedaug – iki kovo pabaigos.
