Pagėgių rajono meras Virginijus Komskis prakalbo apie galimybę parduoti Pagėgių pašonėje prie Nemuno upės esantį smėlio pylimą. Nors smėlio grunto kiekis ir vertė nėra apskaičiuota, meras mano, kad biudžetą būtų galima papildyti milijonu litų.
Pylimo vertė buvo didesnė
Prieš dešimtmetį pradėtas ardyti smėlio pylimas Pagėgių savivaldybės biudžetą galėjo papildyti didesne suma, tačiau buvo nuspręsta smėlį ne parduoti, o jį naudoti pagal poreikį savivaldybės teritorijoje.
Šio brangaus turto naudojimą, negaunant jokio pelno, bandę stabdyti pagėgiškiai nesulaukė nei valdžios, nei teisėsaugininkų palaikymo.
„Iki šiol šio smėlio kalno niekam neprireikė, todėl tarybos nariai nesvarstė galimybės jį parduoti.
Ar jis vertas milijono litų, nežinau, bet manau, kad pylimas galėtų tiek kainuoti“, - kalbėjo V. Komskis.
Pagėgių savivaldybės tarybos narys Romualdas Jarusevičius apgailestauja, kad tik tuomet, kai dalies pylimo neliko, meras prakalbo apie šią praturtėjimo galimybę.
R. Jarusevičius tvirtino, kad 3 kilometrų ilgio pylimas buvo pradėtas ardyti, kai šis turtas dar nepriklausė savivaldybei – daugiau nei prieš dešimt metų.
Sužinoję apie naikinamą pylimą, keli buvę tarybos nariai išmatavo pylimą ir, remdamiesi tuometine rinkos kaina, paskaičiavo smėlio grunto vertę.
„Tuomet smėlio vertė buvo maždaug pusantro milijono litų.
Tik po to, kai mes susidomėjome neteisėtu pylimo ardymu, buvo priimtas sprendimas pylimą pripažinti nereikalingu. Tačiau pylimas nebuvo inventorizuotas ir parduotas“, - teigė R. Jarusevičius.
Domėjosi ne smėliu, o politiko verslu
„Prieš kelis metus Tauragės finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paprašiau ištirti, ar už dyką pylimo liekamąsias medžiagas naudoja įmonės, kurios laimi konkursus savivaldybės teritorijoje.
Tačiau ši tarnyba ėmė tirti ne pylimo naikinimą, o mano įmonės „Veižas“ veiklą. Po dvejus metus trukusio tyrimo buvo nustatyta, kad mano įmonėje buvo galimai neapskaityti 1000 litų.
Toks Tauragės finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbas mane pribloškė. Tuomet šiai tarnybai vadovavusiam Virginijui Kulikauskui pasakiau, kad jo pavaldiniai veltui sugaišo nemažai laiko ir priminiau, ko buvau prašęs“, - stebėjosi R. Jarusevičius.
V. Kulikauskas politikui atsakė, jog Pagėgių savivaldybės veiksmuose, naudojant pylimo smėlį, pažeidimų nėra, tačiau vietos žurnalistai netrukus užfiksavo, kaip į vienai įmonei priklausančius sunkvežimius buvo kraunamas smėlis ir gabenamas į netoli pylimo uždaromo sąvartyno teritoriją.
Smėlį gabenusios įmonės atstovas paaiškino, kad smėlį naudoti sąvartynui leido Pagėgių savivaldybė.
Po šios informacijos paskelbimo, pylimo ardymu domėjosi parlamentarė Aurelija Stancikienė.
Skundą tyręs prokuroras atsakė, kad savivaldybės veiksmai dėl pylimo naudojimo – teisėti.
Policija nusikaltimo neįžvelgė
Ar visas pylimo smėlio gruntas buvo naudojamas seniūnijos reikmėms, abejoja ir pagėgiškis Donatas Jančaras.
Šis pagėgiškis teigė, jog trijų kilometrų pylimas sutrumpėjo beveik perpus.
Pernai rugpjūčio pradžioje Informacijos analizės asociacijos vadovui D. Jančarui paskambinęs R. Jarusevičius paprašė pasidomėti, kodėl smėlis kraunamas į įmonės „Meliovesta“ sunkvežimius.
D. Jančaras nufilmavo į įmonės „Meliovesta“ sunkvežimį kraunamą smėlį, kuris buvo nuvežtas į Pagėgius ir Malūno gatvėje esančioje anglių sandėliavimo teritorijoje išbertas.
Pagėgiškis nufilmavo du reisus, o jų galėjo būti ir daugiau.
Filmuotą medžiagą D. Jančaras atidavė Pagėgių policijos komisariatui.
Apie šį įvykį D. Jančarui pranešusio R. Jarusevičiaus policininkai neapklausė.
„Policininkai oficialiai apklausė tik mano gyvenimo draugę, kuri stebėjo, kaip aš filmavau „Meliovestos“ sunkvežimius.
Tyrėjas jai pasakė, kad mane reikia pamokyti sekimo meno, nes nenufilmavau, kur iš aikštelės buvo gabenamas smėlis.
Po to tyrėjas man paskambino ir paklausė, kiek smėliu pakrautų sunkvežimių nufilmavau. Pasakiau, kad du sunkvežimius.
Netrukus gavau policijos atsakymą, kad „Meliovesta“ į aikštelę nuvežė 40 kubinių metrų smėlio - toks kiekis smėlio ir telpa į du sunkvežimius, o smėlis naudojamas pagal seniūnijų poreikį kelių taisymui ir smėlio dėžių papildymui.
Įtariu, kad šiame smėlio žaidime dalyvaujantys asmenys sutarė, kaip mažiems vaikams, parašyti tokį raštą, kad „Meliovesta“ vežė tik du sunkvežimius smėlio, o teisėsaugininkai kažkodėl tuo patiki.
Kai žmogus prisipila į kibirą svetimo smėlio, jis tampa vagimi“, - aiškino D. Jančaras.
Įmonės „Meliovesta“ gamybos direktorius Linas Gedvila policijai paaiškino, kad Pagėgių seniūnija 2012 metų gegužės mėnesį įmonės paprašė į saugyklą, esančią Malūno gatvėje, seniūnijos reikmėms atvežti 40 kubinių metrų smėlio.
Tauragės prokuratūra atmetė D. Jančaro skundą dėl Pagėgių policijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Smėlį kaupė žiemai
„Jeigu jis sąžiningai galvoja, kad gaudo vagis, tai gerai. Bet gali būti ir taip, kad galvoji matąs blogą darbą, bet tas darbas iš tiesų yra geras“, - apie D. Jančarą kalbėjo „Meliovestos“ vadovas Bronislavas Budvytis.
Verslininkas teigė, jog į Pagėgius smėlis buvo vežamas Pagėgių seniūnijos užsakymu vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros darbams.
„Mūsų įmonė atsakinga už savivaldybės kelių priežiūrą, todėl seniūnas paprašė, kad į aikštelę atvežtume smėlio, kuris žiemą naudojamas kelių pabarstymui.
Anksčiau pylimo smėlį vežėme lauko teniso aikštynui tvarkyti“.
„Meliovesta“ laimi nemažą dalį Pagėgių savivaldybės skelbiamų konkursų.
Tam įtakos gali turėti tai, kad taryboje daugumą sudaro „tvarkiečiai“, o tarybos narys B. Budvytis yra šios partijos narys.
Be to, daugiausia „Meliovestos“ akcijų valdanti pagėgiškė, dirbanti Pagėgių savivaldybėje, artimai bendrauja su gerai šalyje žinomu politiku.
Savivaldybė fiksuoja kubinius metrus
Prieš tris dešimtmečius sovietinės armijos karių iš smėlio grunto ir gelžbetonio pastatytas pylimas buvo naudingas apsaugai nuo potvynio.
2003 metais šis pylimas tapo Pagėgių savivaldybės nuosavybe.
Tais pačiais metais Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad pylimas – netinkamas naudoti, t.y. jis tapo nebereikalingas.
2005 metais pylimą nuspręsta išardyti, o gelžbetonio plokštes ir smėlio gruntą panaudoti savivaldybės reikmėms arba parduoti viešame aukcione.
Nustatyta, kad gelžbetonio plokščių ir smėlio grunto kaina – 1 litas už kubinį metrą.
4000 kvadratinių metrų gelžbetonio plokščių įsigijo valstybinis „Nemuno“ žirgynas.
Prieš kelerius metus vietos žurnalistams paklausus, koks kiekis smėlio grunto jau išnaudotas savivaldybės reikmėms, Pagėgių savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Laimutė Šegždienė informavo, kad apie 100 tūkstančių kubinių metrų grunto savivaldybė panaudojo Panemunės apsaugos pylimui Nemuno ir Pievų gatvėse.
Į lrytas.lt klausimus, ar pylimas buvo inventorizuotas, kiek smėlio grunto per dešimt metų buvo panaudota ir kiek jo liko, L. Šegždienė atsakė, kad pylimo liekamosios medžiagos nebuvo inventorizuotos ir parduotos, o savivaldybės reikmėms pylimo grunto panaudota apie 63 000 kubinių metrų.
„Pylimo liekamosios medžiagos buvo naudojamos Panemunės mieste Nemuno gatvės sujungimo su Mokyklos gatve statybai, Aušros gatvės nuo magistralinio kelio iki Pasienio kontrolės posto supylimui bei užpilant iškastą duobę prie rekonstruojamų kultūros namų Pagėgių mieste“, - teigiama L. Šegždienės rašte.
Šiame rašte nepaminėta, kad apie 100 tūkstančių kubinių metrų grunto savivaldybė panaudojo Panemunės apsaugos pylimui Nemuno ir Pievų gatvėse. Galbūt ankstesnė žurnalistams suteikta informacija buvo klaidinga, o gal už savivaldybės turto valdymą atsakingi darbuotojai tiksliai neskaičiuoja, kiek ir kam sunaudojama pylimo smėlio.
