Šiauliečiai suka galvas, kaip lietuvius pasodinti ant elektrinių dviračių

Didžiausios Šiaurės Europos regione dviračių gamyklos „Baltik vairas“ direktorius Dirkas Jensas Zwickas nekantriai laukia žiemos pabaigos. Jis nerimauja, kad užsitęsę šalčiai gali sutrikdyti priešvelykinę prekybą.

Daugiau nuotraukų (1)

Ričardas Vitkus

Feb 27, 2013, 3:15 PM, atnaujinta Mar 10, 2018, 11:13 PM

„Šiemet Velykos švenčiamos gana anksti, ir jei per jas dar bus sniego, tai gali sutrukdyti mūsų šventinę prekybą dviračiais vaikams ir paaugliams. Norėtume, kad saulė kaitriau nušvistų iki Velykų likus bent porai savaičių“, - vylėsi dviračių gamyklos direktorius.

Tai būtų nebloga dovana gamyklos 20-ojo jubiliejaus, kurią bendrovė mini kovo 18-ąją, proga. Šiemet ji ketina pagaminti 350 tūkst. dviračių, iš jų bent 13 tūkst. bus elektriniai.

Dviračių surinkėjai dirba dviem pamainomis, o dažytojai – trimis. Paskutinį kartą įmonė taip sparčiai dirbo prieš 10 metų.

Siūlo naujoves

Elektrinių dviračių gamybą „Baltik vairas“ perėmė iš Vokietijoje buvusio elektrinių dviračių fabriko. Būtent elektrinių dviračių rinka šiuo metu auga sparčiausiai ir net neabejojama, kad netrukus kas šeštas dviratis gatvėse bus elektrinis.

Neabejotinų privalumų turintys elektriniai dviračiai kol kas išlieka ne visiems įkandamu pirkiniu.

Baltik vairas“ pagaminti elektriniai dviračiai Vokietijos parduotuvėje kainuoja nuo 1200 iki 2500 tūkstančių eurų.

Populiarindama šią transporto priemonę „Baltik vairas“ praėjusį rudenį ribotą kiekį Vokietijos gamykloje pagamintų elektrinių dviračių Lietuvoje pardavė po 1500-2000 litų.

Didžiausią paklausą Lietuvoje turėjo mažas sulankstomas elektrinis dviratis. Toks be didesnio vargo telpa automobilio bagažinėje.

„Susidomėjimas elektriniais dviračiais Lietuvoje yra pakankamai didelis. Tačiau tai dar tebėra naujovė, į kurią nemaža dalis žmonių žvelgia nepatikliai. Norėdami supažindinti su elektriniais dviračiais mes leidome jais pavažiuoti į mūsų parduotuvę užsukusiems žmonėms“, - pasakojo D. Zwickas.

Šiauliečiai šiemet ketina pasiūlyti dar vieną naujieną – kalnų dviračius 29 colių skersmens ratais.

„Įprastas kalnų dviračio rato skersmuo yra 26 coliai. Tačiau didesnio ūgio ir svorio žmogus ant tokio mažoko dviračio atrodo gana juokingai. Anksčiau pasiūlos didesnio ūgio žmogui šiame segmente nebuvo. 

Kalnų dviračiai su 29 colių ratais pirmiausia išpopuliarėjo JAV. Ta mada netruko pasiekti ir Europą. Juos pradėjome gaminti ir mes“, - portalui lrytas.lt pasakojo D. Zwickas.

Ateitis priklauso elektriniams dviračiams

Elektrinių dviračių perspektyvos, D. Zwicko teigimu, yra labai didelės. 

„Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2020 metų transporto srautas padvigubės. Pabandykime įsivaizduoti, ką tai reiškia. 

Europos Komisijos statistika byloja, kad 40 proc. kelionių automobiliu būna ne ilgesnės nei keturi kilometrai. Miestai ieško alternatyvų. O tendencijos akivaizdžios – automobilis mieste tampa nepageidaujamas.

Kuriant transporto priemonių strategijos viziją, mieste paliekama vietos tik viešajam transportui ir dviračiams. Jei žmogus nori būti lankstus, jis rinksis ne visuomeninį transportą, o dviratį.

Manau, kad ateityje miestiečiams, norintiems išlikti mobiliems, teks sėsti ant elektrinio dviračio“, - prognozavo D. Zwickas.

Anot jo, prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje 15 procentų dviračių rinkos sudarys būtent elektriniai dviračiai. Tai reiškia, kad jų rinkos dalis bus labai ženkli.

Šiuo metu toks svarbus segmentas - miesto dviračiai - užima 17 procentų, o kelioniniai dviračiai iki 20 procentų bendros dviračių rinkos.

Naujovė sudomino ir jaunimą

Baltik vairas“ direktoriaus teigimu, iš pradžių elektrinio dviračio projektas buvo labiau orientuotas į vyresnio amžiaus žmones.

„Bet dabar situacija pasikeitė, nes elektrinai dviračiai sudomino ir jaunimą. Užsienyje galime pamatyti kaip kostiumą vilkintis žmogus elektriniu dviračiu vyksta į darbą.

Naudojantis šia transporto priemone be didesnių pastangų gan greitai galima įveikti nemažą atstumą.

Su viena akumuliatoriaus įkrova galima nuvažiuoti nuo 50 iki 80 kilometrų. Todėl miesto atstumai šia transporto priemone labai lengvai įveikiami. Elektrinis dviratis funkcionuoja ir nusilpus baterijai - minant pedalus, juo, kad ir lėčiau, galima pasiekti kelionės tikslą“, - aiškino D. Zwickas.

Šiuo metu jau gaminami ne tik elektriniai miesto bei kelioniniai dviračiai, bet ir elektriniai kalnų bei elektriniai sportiniai dviračiai.

„Yra tokių žmonių, kurie sako - man patinka kalnų dviračiai. Norėčiau turėti elektrinį kalnų dviratį, tačiau nenoriu, kad jis atrodytų kaip elektrinis dviratis.

Mūsų gamyklos strategija – sukurti tokį elektrinį dviratį, kad jo išvaizda mažai kuo skirtųsi nuo įprastinio dviračio, kad papildomi elementai nebūtų jam lyg kokie svetimkūniai. Tarkime, akumuliatorius galima integruoti į dviračio rėmą“, - savo viziją atskleidė D. Zwickas.

Variklis tik padeda minti pedalus

Baltik vairas“ gamina „Pedelec“ tipo elektrinius dviračius. Šių dviračių variklis veikia tik minant pedalus. Nustojus minti variklis išsijungia.

Tokį elektrinio dviračio veikimo principą lemia Europos Sąjungos šalių įstatymai, kuriuose nurodoma, kad be vairuotojo pažymėjimo varikliu varoma transporto priemone galima važiuoti, tik jeigu jos greitis neviršija 6 km/ val.

Jeigu variklis tik padeda minti pedalus, elektriniu dviračiu be vairuotojo pažymėjimo galima važiuoti, iki 25 km/ val. greičiu. Tam, kad leistinas greitis nebūtų viršijamas, į elektrinius dviračius montuojamas greičio ribotuvas. 

Baltik vairas“ įgijo teisę gaminti ir varikliu varomas transporto priemones.

„Tas statusas mums svarbus tuo, kad mes jau galime gaminti ir iki 45 kilometrų per valandą greitį išvystančias transporto priemones. Bet jų vairuotojams jau reikės turėti leidimą vairuoti šią transporto priemonę“, - sakė D. Zwickas. 

„Pedelec“ tipo lietuvišką elektrinį dviratį išbandė ir šių eilučių autorius.

Pradėjus minti pedalus, dviratis staiga šovė į priekį. Jausmas toks, lyg tave stumtų nematoma ranka. 

Keisčiausia yra tai, kad  lengvai mindamas pedalus gali važiuoti ganėtinai greitai. 

Baltik vairas“ pasirūpino, kad elektrinius dviračius išbandytų ir šalies miestų merai.

„Jiems davėme pasinaudoti mūsų pagamintais elektriniais dviračiais, kad miestų vadovai galėtų patys pajausti šios transporto priemonės teikiamus privalumus, kad jie suprastų, jog elektrinis dviratis gali tapti išeitimi sprendžiant miesto transporto problemas“, - aiškino D. Zwickas.

Lietuviai dviratį renkasi išvykoms 

Vokietijos rinkoje elektrinių dviračių dalis – jau 8 procentai. Šioje šalyje dviratis jau seniai yra transporto, o ne laisvalaikio praleidimo ar sporto priemonė.

Elektriniai dviračiai tampa vis populiaresni ir Danijoje bei Olandijoje, kur jais žmonės vyksta ir į darbą, ir apsipirkti, ir draugų aplankyti. 

Lietuvoje, kur dviratis labiau naudojamas savaitgalio iškyloms ar aktyviam laiko praleidimui, požiūris į elektrinį dviratį bus kitoks“, - mano D. Zwickas. 

Tie, kas žiūri į dviratį kaip į transporto priemonę, „Baltik vairas“ direktoriaus teigimu, dažniausiai turi kelis dviračius: vienas dviratis būna skirtas kasdienėms kelionėms mieste, kitas – savaitgalio išvykoms. 

Lietuvoje žmonės retai perka kelis dviračius. 

„Į mūsų firminę parduotuvę užėjusio pirkėjo paklausiame, kokiam tikslui jam reikia dviračio. Dauguma pirkėjų, išgirdę tokį klausimą, nustemba ir atsako, kad jiems tiesiog - reikia dviračio.

Paklausinėjus daugiau, dažniausia paaiškėja, kad dviratį žmogus perka savaitgalio išvykoms. Retas kuris pirkėjas Lietuvoje pasako, kad dviračio jam reikės vykti į darbą“, - pasakojo D. Zwickas. 

Reikia kurti ir plėsti infrastruktūrą

Tam, kad dviračiai Lietuvoje taptų ne laisvalaikio praleidimo, o transporto priemone, nepakaks vien tik pasirūpinti dviračių takais.

„Savaime suprantama, kad dviračiu važiuojantis žmogus turi jaustis saugiai, tačiau reikia pasirūpinti ir jų statymo vietomis, ir dviračių nuomos infrastruktūros sukūrimu.

Dviračių aikštelių Lietuvoje stinga ne tik prie įstaigų, visuomeninės paskirties pastatų, bet ir prie didžiųjų prekybos centrų. Šiauliuose vieno prekybos centro požeminėje aikštelėje ieškojau vietos dviračiui pastatyti, bet jos taip ir neradau.

Tris dviračiams skirtus stovus aptikau tik prie šio prekybos centro pagrindinio įėjimo, kur pats didžiausias žmonių srautas ir kur žmogus galbūt vengs palikti savo brangų dviratį, kad nekristų į akis“, - patirtimi dalijosi D. Zwickas.

Kita problema, kuri dviračiui Lietuvoje neleidžia tapti kitoms lygiaverte transporto priemone, yra nuomos punktų stoka. 

„Tarkime, Tel Avivo miestas pilnas mūsų gamintų dviračių. Jų nuomos punktai vienas nuo kito nutolę maždaug trys šimtus metrų – tik sėsk ir važiuok. 

Vokietijoje vienas mūsų didžiausių klientų yra dviračius nuomojantys Vokietijos geležinkeliai.

Kiekvienoje didesnėje Vokietijos geležinkelio stotyje yra dviračių nuomos punktas, kur dviratį be vargo gali išsinuomoti, kad ir pasinaudojęs savo mobiliuoju telefonu. Jį galima grąžinti kitoje vietoje“, - užsienio šalyse išplėtotos dviračių infrastruktūros privalumus išvardijo D. Zwickas.

Švęs bendrovės dvidešimtmetį

2011-ųjų rudenį 5 milijonus dviračių pagaminusi bendra Lietuvos–Vokietijos įmonė „Baltik vairas“ šiemet kovo 18-ąją švęs savo įkūrimo dvidešimtmetį.

Baltik vairas“ buvo įkurta privatizavus valstybinę dviračių ir variklių gamyklą „Vairas“, įkurtą 1948 m.

Baltik vairas“ priklauso „Panther“ įmonių grupei, kuri valdo gamyklas Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje bei prekybos įmones Lietuvoje, Vokietijoje ir Švedijoje. 

„Panther International GmbH“ - vienas didžiausių dviračių gamintojų Europoje, per metus pagaminantis apie 500 000 dviračių.

Baltik vairas“ yra didžiausia dviračių gamykla „Panther“ įmonių grupėje, o taip pat didžiausia dviračių gamykla Šiaurės Europos regione, kurios gaminių kokybė vertinama ir pripažįstama visoje Europos dviračių rinkoje.

Baltik vairas“ įmonėje per metus pagaminama apie 320 000 dviračių. Tik 4 proc. pagamintos produkcijos lieka Lietuvoje. Šiauliuose pagaminti dviračiai eksportuojami į 15 šalių. 

Baltik vairas“ dirba pelningai. 2012 metais įmonės apyvarta siekė 165,8 mln. Lt, eksportuota produkcijos už 159,4 mln. Lt. Gerų finansinių rezultatų pasiekti pavyko dėl į pokyčius pasaulinėje rinkoje orientuotos gamyklos strategijos. 

Įmonėje nuolat investuojama į naujas technologijas: per pastaruosius trejus metus investicijoms skirta 7 mln. litų.

Tai leidžia jau šiandien patenkinti tokius klientų lūkesčius, kurie atsiras po kelerių metų.

Daug investuojama ne tik į gamybos technologines linijas, bet ir į geresnę darbo aplinką: geresnę buitį, ergonomiškesnes, mažiau triukšmingas sąlygas.

Baltik vairas“ - viena didžiausių gamybos įmonių ir viena didžiausių darbdavių Šiaulių regione: dviračių gamybos sezono metu įmonėje dirba iki 600 žmonių, nuolat dirbančiųjų yra 320.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.