Krizės metais nekilnojamojo turto sandorius „įšaldė“ sumažėjusios gyventojų pajamos. Nors pastaraisiais metais realių grėsmių ekonomikai sumažėjo, NT pardavėjams pasidarė gerokai sunkiau įtikinti pirkėjus plačiau atverti pinigines.
„Prieš priimdami sprendimą dėl būsto paskolos gyventojai kruopščiai įvertina visus kriterijus – būsto vertę, būsto išlaikymo išlaidas, savo finansinę padėtį ir perspektyvas“,- ketvirtadienį banko DNB konferencijoje sakė šio banko Vilniaus regiono vadovas Edvardas Uziala.
Maždaug trečdalis būsto pirkimo sandorių įvyksta paėmus bankinę paskolą. Anot banko atstovo, šis skaičius Vakarų Europoje yra dar didesnis.
DNB duomenimis, Vilniaus mieste vidutinė būsto paskola (181 tūkst.) yra dvigubai didesnė, nei vidutinė paskola mažuosiuose Lietuvos miestuose (91 tūkst.). Taip pat Vilniuje yra ilgiausias paskolos terminas. Vilniečius skola prispaudžia bent 28 metams. Kauniečiai už būstą moka 27,5 metų, klaipėdiečiai – 25,9 metų.
Tačiau šie skaičiai neatspindi tų žmonių, kurie paskolą grąžina anksčiau.
„Įvertinus tuos, kurie stengiasi grąžinti skolą anksčiau, šis laikotarpis sutrumpėtų iki 15-20 metų. Didėja jaunų žmonių finansinės galimybės ir jie bando greičiau grąžinti paskolas“, - pastebėjo E. Uziala, tokio elgesio priežasčių pasiūlęs ieškoti lietuviškame mentalitete.
Būsto paskolų rinka iki šiol yra užpildyta senais skolininkais.
Šiuo metu paskolą bando grąžinti kas dešimtas vilnietis.
Tam, kad dviejų dirbančių asmenų šeima būtų pajėgi grąžinti vidutinę 180 tūkst. būsto paskolą, jų pajamos turi siekti bent 4 tūkst. litų per mėnesį.
Ekspertai išskiria kelias grupes žmonių, kurie gali pirkti būstą ir imti būsto paskolas.
Tai savarankiškai gyvenimą pradedantis jaunimas – jauni specialistai, ieškantys nebrangaus ir pigiai išlaikomo pirmojo būsto.
Vėliau, jau tapę profesionalais, šie specialistai sukuria šeimas ir ieško erdvesnio, kokybiškesnio būsto. Jie stengiasi parduoti savo pirmąjį butą ir įsigyti naują. Profesionalai išsiskiria tuo, kad jie būna sutaupę nemažą sumą pinigų.
Trečia grupė – brandaus amžiaus žmonės, aukštas pajams gaunantys ir karjeros aukštumas pasiekę profesionalai. Jie investuoja į būstą tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Šie žmonės ieško būsto miesto centre, Senamiestyje.
Sprendimą stabdantys ir skatinantys veiksniai
Prognozuojama, kad artimiausiu metu Vilniaus nekilnojamojo turto rinka pradės aktyvėti, o Lietuvoje išliks stabili.
DNB banko analitikų teigimu, sudėtinga bendrai visiems pasiūlyti, ar jau galima pirkti nauja būstą, ar dar ne.
Tiek tokio sprendimo šalininkai, tiek priešininkai nesunkiai randa argumentų, palaikančių jų nuomonę.
NT rinką lėtinantys veiksniai:
• Realus atlyginimas auga lėčiau, nei ekonomika.
• Trūksta pinigų pradiniam įnašui. Anksčiau būdavo galima gauti paskolą su 100 proc. finansavimu, tačiau dabar tokios galimybės nėra.
• Neaišku, kaip savo ekonomines problemas spręs Europa.
NT rinką skatinantys veiksniai:
• Patrauklios palūkanos. Palūkanos jau su banko marža svyruoja tarp 2-3 procentų.
• Padidėjusi naujų būstų pasiūla. Statytojai siūlo naujų patrauklių projektų net ir miesto centre.
• Ekonomika po truputį kyla.
• Šildymo kainos verčia ieškoti naujų sprendimų.
