Ekologiškų grūdų augintojai sukruto. Šiuo metu Vakaruose, ypač Vokietijoje, ekologiški grikiai, sojos, žirniai ar pupelės graibstyte graibstomi.
Dauguma ūkininkų iki šiol ekologiškus grūdus parduodavo tarpininkams – grūdų prekybos įmonėms „Agerona”, „Scandagra” ir kitoms.
Mintis išsiversti be tarpininkų jiems kilo šįmet: kai vasario viduryje iš Niurnberge vykusios tarptautinės ekologiškų produktų parodos „Biofach” lietuviai grįžo lyg iš sėkmingos žvejybos.
Žinios – itin gundančios
Ūkininkas Vytautas Kazėnas bendraminčių buvo išsiųstas į žvalgybą. Žvalgytuvių Niurnberge išvada – parduoti ekologiškus grūdus patiems bus gerokai naudingiau.
Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, šiuo metu vokiečiai už būsimo derliaus ekologiškų rapsų toną net nesiderėdami siūlo 800 eurų (2760 litų), supirkėjai Lietuvoje – 2415 litų. Net ir atmetus transporto išlaidas, tiesioginiai sandoriai naudingesni.
„Tačiau ir tarpininkų reikia. Juk yra smulkių ekologinių ūkių, kurie patys neturi elevatorių, neturi kur išvalyti, išdžiovinti grūdų. Šiuo metu labiau linkę jungtis didesni ūkiai”, – aiškino asociacijos vadovas S.Daniulis.
Išgabena kone viską
„Supirkimo kainą diktuoja užsakovas. Perdirbimo įmonės moka brangiau, tiekėjai, gabenantys grūdus į malūnus, – mažiau”, – sakė Žemės ūkio rūmų Technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Karbauskienė.
Kone visas ekologiškų grūdų derlius atsiduria užsienyje. Iš Lietuvos į Vakarus išgabenama apie 1,5 mln. tonų grūdų, iš jų 4–5 proc. – ekologiškų.
Vokietijoje ypač paklausūs baltyminiai augalai – ekologiškos sojos, pupelės, žirniai. Bet Lietuvoje jų užauginama dar nedaug.
„Eksportas gelbėja, bet neilgam. Anksčiau ar vėliau tos užsienio rinkos užsikimš. Todėl reikia kuo daugiau ekologinės žaliavos perdirbti Lietuvoje, o eksportuoti jau produktus – makaronus, kruopas, dribsnius, kepinius”, – įsitikinusi E.Karbauskienė.
Susiviliojo ne visi
„Vargu ar prekiaujant ekologiškais produktais galioja didelio kiekio pasiūlos taisyklė. Paprastai žaliavos gamintojams reikia nedaug. Todėl ūkininkams, kurie yra susibūrę į asociaciją, ir kilo idėja susivienyti”, – kalbėjo V.Kazėnas.
Dėmesį ketinama sutelkti ne tik į prekybą. V.Kazėnui teko užduotis sukaupti informacijos apie ekologiškų sėklų, trąšų kainas, transporto sąnaudas.
Pasak Varėnos rajone ekologiškus grikius auginančios bendrovės „Kalnas” vadovo Juozo Čepulinsko, ekologiškų grūdų paklausa ėmė didėti vos prieš porą metų.
Tikėtina, kad ji artimiausiu metu neatslūgs. Tačiau norint apeiti tarpininkus reikia turėti ką pasiūlyti pirkėjams.
Kol kas bendrovė „Kalnas” verslo krypties nekeičia. Ji prekiauja su ekologiškų grūdų supirkėjais „Agerona”, „Scandagra” bei „Agrokontaktas”.
Šiek tiek ekologiškų grikių parduoda ir fasavimo įmonei Lietuvoje „Galinta ir partneriai”, tačiau pastaroji juos supila į bendrą katilą.
Pavojus – įkliūti į apgavikų spąstus
* „Ūkininkų idėjos geros. Vis dėlto užsienyje dauguma gamintojų su importo rinkomis geidžia bendrauti per tarpininkus. Pasirašydami su jais sutartis jie apsidraudžia, kad tiekimas nenutrūks”, – sakė „Ageronos” ekologiškų grūdų prekybos vadybininkas Sigitas Šalkauskas.
* Pasak jo, prekiaujant užsienyje galima patirti nuostolių, kol pavyksta rasti patikimų partnerių. Mat tikimybė, kad už žaliavą užsakovai nesumokės, egzistuoja visose šalyse.
* „Rinkai išžvalgyti mes paklojome daug pinigų”, – sakė pašnekovas.
* Šiuo metu elevatoriai su pernykščio derliaus ekologiškais grūdais jau baigia ištuštėti. Žirniai ir kviečiai išvis senokai parduoti.
* Anot S.Šalkausko, labiausiai vokiečiai prašo būtent žirnių, kurie naudojami ekologiškiems pašarams gaminti.
