„Ir man šis užsakymas vos neišslydo iš rankų, nes pirmieji brėžiniai klientams nelabai patiko”, – prisipažino prieš aštuonerius metus iš Lietuvos išvykusi moteris. Tačiau kai ji milijonieriams pasiūlė įrengti tokius namus, apie kokius pati svajoja, – pataikė tiesiai į dešimtuką. Prasidėjo darbai.
„Kažkada kūriau kuklesnius būstus, tačiau dabar mano tikslas – tik išskirtiniai ir įdomūs interjerai. Airių spauda dievina mano kūrybą, – nesikuklina Ema. – Pavyzdžiui, šiuo metu vienas mano klientų parduoda namą, tad vėl sulaukiau didžiulio spaudos susidomėjimo ir prašymo pateikti daugiau panašių objektų.
Tiesa, šiais metais labiau noriu padirbėti su visuomeniniais interjerais, tačiau didžioji mano meilė – prabangūs privatūs interjerai.
Dabar jau galiu sau leisti rinktis, su kuo dirbti. Jei užsakovas nesuteikia man laisvės kurti namus, kuriuose architektūra, menas ir kiekviena detalė bylotų apie ten įsikursiančių žmonių gyvenimo būdą, jei tai yra tik paprastas remontas ir naujų baldų pirkimas, – ne, ačiū.
Manęs tokie projektai nebedomina. Aš kuriu šedevrą, o ne eilinį produktą.”
Rekomendacijos – aukso vertės
Matyt, smagu kurti namus turtingiems žmonėms, jie išsilavinę ir lengviau įsileidžia naujoves? Pašnekovė šypsosi: net tokie užsakovai, kurie samdo žinodami jos darbus, nėra labai lankstūs.
Norint juos perlaužti, tenka gerokai padirbėti. Ji atsargiai, tarsi po kąsnelį, tokiems pateikia savo idėjas.
Tačiau pastarieji užsakovai ryžtingai priėmė kone visus Emos pasiūlymus.
„Norime sodrių spalvų, o tu jas moki atrasti”, – pasikvietusi į savo biurą pirmo pokalbio pareiškė milijonierių šeima. Kai tąkart parodė, kokį išsirinko židinį, lietuvė diplomatiškai paaiškino, kodėl, jos manymu, kitas židinys tiktų labiau. Tačiau tai nesutrukdė jiems pasirašyti paslaugų sutarties.
Pasiturintys airiai linkę savo namus kurti pagal epochas.
Šiems užsakovams arčiausiai širdies anglų architektūra, ypač karalienės Viktorijos periodas. Kadangi E.Keršulienė jau septynerius metus pildo savo elektroninį albumą architektūros istorijos paminklų nuotraukomis, dirbti su jais buvo labai įdomu ir pelninga.
Nors ne vieną bemiegę naktį teko iškęsti rymant prie šio 400 kv. metrų būsto projekto, jos pastangos buvo įvertintos su kaupu. Šeimos parengtos rekomendacijos Emai tapo aukso vertės.
Vienu metu – 11 projektų
Prieš atvykdama į Airiją 34 metų moteris turėjo puikų darbą Lietuvoje, kone dešimtmetį sėkmingai vadovavo vokiško kapitalo įmonei Klaipėdoje.
Paskui sutuoktinį į Airiją atvykusi laisvai angliškai ir vokiškai kalbanti klaipėdietė nesunkiai čia rado darbą – trejus metus airių ir amerikiečių korporacijoje tvarkė visus finansus.
Nei su interjeru, nei su architektūra ši veikla neturėjo nieko bendra. Tiesa, dailę Lietuvoje studijavusi moteris laisvalaikiu tapė paveikslus ir rengė parodas. Štai tada įkvėpta sėkmės parduodant paveikslus nusprendė studijuoti interjero architektūrą ir įgijo šios specialybės bakalaurą.
Kai Airijos žurnalai išspausdino E.Keršulienės namo Korke (antrame pagal dydį Airijos mieste) nuotraukas, prasidėjo jos karjera. Paprastai vienu metu ji kuria vienuolika interjerų. Didesnius ir mažesnius, vienus baigia, kitus pradeda, o dėl trečių tariasi. „Gal jums tai skamba neįtikinamai, bet aš gimusi Arklio metais, tad kitaip gyventi negalėčiau”, – juokiasi.
Stebi kolegas Lietuvoje
Kai turi laiko ir jėgų, Ema kompiuteryje ieško kolegų iš Lietuvos darbų. „Bet nesuprantu, ar ten kiekvienas panorėjęs gali kurti interjerus? – stebisi. – Lietuvoje ši specialybė labai nuvertinta. Atrodo, kad išsilavinimas niekam nerūpi.
Pavyzdžiui, Airijoje savamokslių niekas nesamdo. Tai net reglamentuoja įstatymai: jei neturi atitinkamo diplomo, negali viešai skelbtis, kad kuri interjerus.
Bet kokio būsto rekonstrukcijos projektas turi būti pateiktas miesto administracijos planavimo skyriui ir patvirtintas. Ar tik grindlentės keičiamos, ar plytelės vonioje perklijuojamos, ar darbo metu atsirado statybinių siūlių, jau reikia leidimo.
O visuomeninių erdvių – kavinių, restoranų ar viešbučių bemoksliai net neturi teisės projektuoti. Už tai savininkas gali būti nubaustas. Airijoje specialistais netampama per dieną.”
Tačiau airių užsakovų ji nevadina įnoringais. Karjeros pradžioje daugiausia interjerų ji sukūrė maždaug 150 kvadratinių metrų kotedžuose įsikūrusioms šeimoms.
Dažniausiai tai siena su kaimynais sujungti dviaukščiai namai, kuriuose – trys miegamieji, trys vonios kambariai, virtuvė, valgomasis ir svetainė. Interjerui įrengti airiai paprastai skiria 10 proc. būsto vertės.
„Jie retai savo namus įrenginėja moderniai, retai nori viską keisti radikaliai. Dauguma airių prisirišę prie daiktų, kurių nieku gyvu nenori atsisakyti, mielai perka senovinius klasikinius baldus.
Taip pat jie pageidauja gipso atbrailų palei lubas, marmuru ar raudonmedžiu dekoruotų židinių”, – tipiško airio skonį mėgino apibūdinti pašnekovė.
Skirtingai nei lietuviai, namų aplinkai jie beveik neskiria dėmesio, išpuoselėta veja – jiems tik laiko gaišimas.
Aplinka ten pasirūpina miestų administracija.
E.Keršulienės karjera
Airijoje E.Keršulienė (nuotr.) surengė 11 asmeninių ir bendrų parodų. Po jų visi paveikslai buvo parduoti privatiems meno kolekcininkams, daugiausia airiams ir amerikiečiams.
Menui šiuo metu nebeturi laiko, nes visą jį skiria interjerams ir kitiems projektams.
E.Keršulienė turi vidaus architektūros bakalauro laipsnį, kurį įgijo Dublino Griffitho koledže. Šiuo metu studijuoja verslo vadybą Korko universitete.
Moteris jau treti metai priklauso Airijos interjero dizainerių asociacijai („The Interiors Association Ireland”), ji vadovauja savo įkurtai bendrovei „Emari Design”.
Interjerus ji kūrė Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje.
Laisvai kalba lietuviškai, angliškai, vokiškai, supranta flamandų ir olandų kalbas.
Pasak Emos, Airijos ir Didžiosios Britanijos leidiniai „Selfbuild”, „Munster Interiors”, „The Society”, „Irish Examiner”, „Home Interiors”, „Divine Design” nuolat stebi jos darbus, o kūrybos stilių vadina išskirtinai elegantišku ir drąsiu.
