Dar 2009 metais Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija keliuose su „Mambopizza“ prekiniu ženklu veikiančiuose restoranuose atliko mokestinius patikrinimus ir rado didelių pažeidimų.
Tinklo restoranai, kurių kiekvienas turi atskirą juridinio asmens statusą, sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartis su tų pačių akcininkų įsteigta ir finansinių sunkumų turinčia bendrove „M. Foodmaster“.
Inspektoriai nustatė, kad į naujas bendroves perėjo dirbti „M. Foodmaster“ darbuotojai, jos pirko iš šios įmonės turtą ir prekes bei tęsė senosios įmonės vykdytą veiklą. Naujai įsteigtos bendrovės, sudarydamos sandorius su senąja, dalyvavo mokesčių vengimo sandoryje ir bandė išvengti beveik 1 milijono litų mokėtino PVM.
Jos ne tik vengė mokestinės prievolės valstybei, bet ir įgijo teisę dar kartą atskaityti pirkimo PVM už perduotas prekes. Mokesčių inspekcijos tyrimas parodė, kad būtent tokio tikslo ir siekė naujų bendrovių vadovai. Tą patį konstatavo ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Restoranų tinklo bendrovės bandė skųsti Mokesčių inspekcijos ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas skundus atmetė kaip nepagrįstus, konstatuodamas, kad inspektoriai pareiškėjo veiksmus pagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą ir sąmoningą pasirinkimą nemokėti mokesčių.
Tačiau „Mambo“ tinklo bedrovės apskundė ir šį teismo sprendimą, todėl tašką procese padėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Neskundžiamomis nutartimis jis pripažino, kad „Mambo Upės“, „Mambo Taika“, „Mambo Big“, „Mambo Gabija“, „Mambo Ozo“, „Mambo Bravaria Šiauliai“ ir „Mambo Bravaria Kaunas“, sudarinėdamos pirkimo-pardavimo sutartis su „M. Foodmaster“, vengė mokėti didesnį PVM ir elgėsi nesąžiningai.
Teismas pripažino, kad naujosios bendrovės tęsė „M. Foodmaster“ veiklą, perėmė jos skolas tiekėjams, o mokesčių skolą paliko senajai bendrovei, be to, veikė tose pačiose patalpose, perėmė „M. Foodmaster“ darbuotojus. Šių bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkė „Makro food“ buhalterė E. K., nuo 2004-05-12 iki 2009-03-30 dirbusi „M. Foodmaster“.
„Šie neskundžiami LVAT sprendimai formuoja naują teismų praktiką, kuri padės Mokesčių inspekcijai lengviau įrodyti piktnaudžiavimą PVM tarp susijusių asmenų. Ir toliau įdėmiai stebėsime rizikingas įmones ir analizuosime jų vadovų bei savininkų sprendimus“, - sako Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijso viršininkas Marius Žemgulis.
„Mambo“ restoranų tinklo bendrovėse inspektoriai nustatė ir kitų mokestinių pažeidimų. Restoranai fiktyviai taikė 50-90 proc. nuolaidą savo klientams, tokiu būdu neapskaitė dalies gautų pajamų ir išvengė mokėtinų mokesčių.
Klientams nebuvo išduodami galutiniai fiskaliniai kasos aparato čekiai, o kelios dešimtys užsakymų būdavo spausdinami į vieną sąskaitą ir pritaikoma 50 ar 90 proc. nuolaida.
Operatyvaus patikrinimo metu kontrolinį pirkimą atlikusiems mokesčių inspektoriams, sumokėjusiems už užsakytus patiekalus visą kainą, buvo pateiktas nefiskalinis kasos aparato čekis, o fiskalinis taip ir nebuvo išduotas.
Kaip paaiškėjo vėliau, inspektorių užsakymas buvo sujungtas su kitais užsakymais ir bendrai pritaikyta 90 proc. nuolaida, nors nė su vienu užsakymu jokie nuolaidų kuponai nebuvo pateikti.
Maža to, į apskaitą buvo įtraukta tik dalis inspektorių sumokėtos sumos. Nors bendrovės tvirtino, kad nuolaidos buvo taikomos išimtinai tik tiems klientams, kurie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir be grąžos, ir kad tokį nuolaidų taikymą galima laikyti įprasta verslo praktika, teisėjų šie gynybiniai argumentai neįtikino.
Teismas pripažino, kad kelios tinklo bendrovės į apskaitą įtraukė ne visas pajamas, fiksuodamos tariamai taikytas nuolaidas, siekė sumažinti mokesčių bazę ir išvengti mokesčių.
