Paaiškėjus, kad mėsainiuose, konservuose ir kituose neva jautienos gaminiuose buvo apstu arklienos, visa Europa ėmė spėlioti, iš kur ji galėjo atkeliauti. Atrodo, kad viena šių gaminių kilmės šalių, jeigu ne pagrindinė, buvo mūsų kaimynė Lenkija.
Nuo jautiena pavadintos arklienos jau riaugėja visa Europa. Ypač šis skandalas skaudus lenkų mėsos perdirbėjams.
Kilus įtarimų, kad vienos aktyviausių aferos dalyvių buvo Lenkijos bendrovės, Vakarų Europos šalys ėmė atsisakinėti ten gaminamos mėsos, todėl mažiau negu per mėnesį jos eksportas smuko trečdaliu.
Vakariečiai sukilo ant kojų paskelbus žinią, kad į Airiją, Vokietiją, Švediją, Čekiją bei Slovakiją jautienos su arklienos priemaišomis atkeliavo iš Pietų Lenkijos Senojo Sončo miestelyje veikiančios skerdyklos.
Ministras ilgai neigė
Lenkijos žemės ūkio ministras Stanislawas Kalemba ilgai neigė vietos verslininkų kaltę. Tačiau po to, kai trijų mėsos fabrikų produkcijoje buvo rasta nepažymėtų arklienos priemaišų, jam teko tik susiimti už galvos.
S.Kalemba pagaliau pripažino, kad Europa nebepasitiki Lenkijos mėsininkais ir nutraukia importo sutartis.
Dėl to gali bankrutuoti ne tik gamintojai, bet ir gyvulių augintojai.
Maža to, po techninės druskos ir žiurknuodžių skandalų neatsigavusiai Lenkijos maisto pramonei tai gali būti pats skaudžiausias smūgis.
Kur dingo arkliena?
Senajame Sonče skerdyklą valdančios firmos „Mipol” vadovai neneigia, kad jie eksportuoja ne tik jautieną, bet ir arklieną.
Pastarąją jie siunčia vien į Pietų Europos valstybes, kur ši mėsa labai populiari. O su jautiena sumaišytą arklieną į kitas šalis esą kažkas tiekė melagingai priklijavęs jų įmonės etiketes.
Prokurorų paprašyti nurodyti arklienos pirkėjus bendrovės „Mipol” vadovai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kur dingo tūkstantis tonų Rumunijoje pirktos arklienos.
„Mipol” savininkų tvirtinimas, kad arkliena be jokių sutarčių parduota kažkokiems tarpininkams Slovakijoje, laikomas mažų mažiausiai naiviu.
Aferistai Lietuvos pašonėje?
Vokietijos leidinys „Der Spiegel” paskelbė, kad nesąžiningų mėsos prekeivių auka tapo ir vokiečių įmonė „Vossko”.
Ši įmonė patyrė didžiulių nuostolių pašalinusi iš parduotuvių šaldytų makaronų su jautiena pakuotes, nes mėsoje buvo aptikta arklienos.
„Vossko” 20 tonų jautienos pirko iš didmeninės Danijos firmos, o ši ją atsigabeno iš Lenkijos šiaurėje, netoli sienos su Lietuva, esančios skerdyklos.
Nuostolių patyrė ir dvi jautienos guliašą bei konservus gaminančios Vokietijos įmonės, kurios naudojo Lenkijoje įsigytą jautieną.
Panašūs produktai iš „Tesco” bei „Lidl” prekybos centrų pašalinti Čekijoje ir Slovakijoje. Jų gamintojai irgi nurodė, kad jautiena atkeliavo iš Lenkijos.
Garsėja prasta priežiūra
Lenkijos maisto pramonės prievaizdai ne kartą yra sulaukę kritikos iš kitų šalių ir Briuselio.
Už maisto kokybę čia atsakingos net penkios skirtingoms ministerijoms priklausančios ir tarpusavyje beveik nebendradarbiaujančios tarnybos.
Maža to, Lenkijoje trūksta šiuolaikinių laboratorijų: per mėnesį galima įvertinti tik 40 produktų, ar jų sudėtis atitinka tai, kas rašoma etiketėse.
Atkeliavo iš Latvijos
Lietuvoje etiketėse nenurodytos arklienos aptikta trijų pavadinimų konservuose su jautiena. Visi jie atkeliavo iš Latvijos įmonių „Kuršu zeme” ir „Rezeknes”.
Šiuos produktus nurodyta išimti iš prekybos ir sunaikinti arba iš naujo paženklinti.
