Kas labiausiai motyvuoja darbuotojus siekti kuo aukštesnių rezultatų? Piniginė premija? Viršininko pagyrimas? O gal išbarimas? Draugiškas kolektyvas?
Apklausų duomenimis, netgi kamuojant nepritekliams, už pinigus darbuotojams dažnai būna svarbiau nelauktas pagyrimas, kuris neištuština įmonės biudžeto.
Krizės metu ėmusios nykti kolektyvo skatinimo tradicijos jau atgyja.
Vėl rengiamos darbuotojų ekskursijos po Lietuvą, dovanojama galimybė pasimokyti pilotuoti lėktuvą ar bokso kriaušė tam skyriui, kuris labiausiai nori išlieti susikaupusias emocijas.
Reikia abipusės pagarbos
„Pinigai, nors ir būtini, nėra svarbiausia motyvacija darbuotojams. Jiems kur kas svarbesnė galimybė tobulėti, geras kolektyvas ir tinkama aplinka darbe”, – aiškino I. Laursas.
Jis pasidžiaugė, kad vis dažniau su tokiu požiūriu susiduria ir Lietuvoje.
Tačiau, žinoma, kas mėnesį gaunamas atlyginimas turi būti toks, kad žmogus jaustų, jog jo darbas įvertinamas pagal nuopelnus.
„Apklausų duomenimis, darbuotojams kur kas svarbiau investuoti į save, į savo profesinę ateitį, o ne uždirbti keletą papildomų litų.
Tai labai teisinga nuostata”, – mano I. Laursas.
Kadangi darbe paprastai praleidžiame daugiau laiko nei namie, tai, kas mus supa biure, labai svarbi motyvacijos siekti kuo aukštesnių rezultatų dalis.
„Santykiai su kolegomis ir viršininkais, grįsti abipuse pagarba, svarbiau nei pinigai”, – įsitikinęs didelę tarptautinę patirtį turintis verslininkas.
Tampa turto dalininkais
I. Laursas tikras, kad darbuotojus labiausiai stengtis dėl įmonės gerovės ir rezultatų skatina galimybė būti bendrovės turto dalininku.
Amerikoje dažnai taikoma vadinamoji ateities sandorių sistema: darbuotojui tenka tam tikra įmonės turto dalis, panaši į akcijas, tačiau mažiau klampiai tvarkoma. Savo dalį, kaip ir akcijas, žmogus bet kada gali parduoti.
„Tai suteikia daugiau paskatų stengtis nei vienkartinė premija. Juk žmogus žino, kad jei įmonės rezultatai gerės, o jis kurs pridėtinę bendrovės vertę, augs ir jo turimo turto vertė.
Tuomet žmogus pasiliks ir po darbo, skubius darbus atliks savaitgalį”, – aiškino I. Laursas.
Jis mano, kad tokia sistema sulygina didelių įmonių, kurios traukia darbuotojus, ir mažų bendrovių patrauklumą. Mat smulkiųjų įmonių vertė turi erdvės augti.
„Šitaip galima į mažas įmones pritraukti talentų, kurių paprastai jos nesulaukia”, – aiškino I. Laursas.
Jei premija, tai didesnė
Tiesa, Lietuvoje toks darbuotojų motyvavimo modelis beveik nėra taikomas.
„Turėdamas nuosavybę, žmogus pradeda dirbti sau. Be to, tuomet jis siekia, kad ir kiti dirbtų kaip sau.
Jei matau kolegą, kuris tinginiauja, juk suprantu, kad jis mažina įmonės vertę. Taip atsiranda komandinė dvasia”, – neabejojo verslininkas.
O piniginės premijos paveikesnės, jei jos būna smūginės – tarkim, siekia bent 50 proc. atlyginimo.
„Tradiciškai premijos siekia 15 procentų atlyginimo.
Tačiau jos yra svarbesnės kaip pripažinimo faktas, mat finansinė nauda laikina, ji iš esmės nepakeičia žmogaus gyvenimo”, – dėstė I. Laursas.
Nelaukia metų pabaigos
Svarbu ne tik motyvuoti darbuotojus, bet ir atsirinkti, priimti nuovokius ir smalsius žmones, sudaryti puikias sąlygas jiems tobulėti ir dirbti.
Šitaip mano programinę įrangą skaitmeninei reklamai kuriančios įmonės „Adform” atstovė Agnė Klasavičienė.
„Mūsų darbuotojai iš karto paskatinami už išskirtinius rezultatus ir rodomas pastangas. Sukūrėme apdovanojimų sistemą, kurios esmė – įteikti apdovanojimus viešai už kokį nors rezultatą ar pastangas nelaukiant metų pabaigos.
Taip žmonės jaučiasi labiau įvertinti ir motyvuoti. Be to, tai skatina ir kitus darbuotojus sekti geru pavyzdžiu”, – įsitikinusi A. Klasavičienė.
Kiekvienas žmogus – kitoks
Apdovanojimas gali būti tiek tam tikra pinigų suma, tiek vakarienė dviem, kelionė ar savaitgalis kurorte.
Taip pat darbuotojai gali patys paskatinti kolegas nusiųsdami jam dovanėlę įmonės sąskaita „Adform” veikiančiu paštu „Kudobox”.
„Kiekvieną darbuotoją skatina skirtingi dalykai. Daugumai „Adform” dirbančių informacinių technologijų specialistų svarbiausia, kad jie turi galimybę kurti unikalų produktą, kasdien susiduria su netradiciniais techniniais iššūkiais.
Tuo metu klientų aptarnavimo skyriuje darbuotojai labiausiai vertina neoficialią aplinką ir draugišką atmosferą”, – pasakojo A. Klasavičienė.
Neoficialiai atmosferai sukurti įmonė įsirengė pramogų zoną, kurioje darbo ir ne darbo metu darbuotojai žaidžia stalo tenisą, stalo futbolą ir kitus žaidimus.
Taip pat visi drauge yra važinėjęsi sniegomobiliais, skraidę oro balionais, lėktuvo simuliatoriumi ar leidę savaitgalį vienoje Europos sostinių.
Leidžia dirbti namuose
„Svarbu nuolat skirti dėmesį darbuotojų motyvacijai, kad jų pasitenkinimas darbu tiktai didėtų.
Tai prasideda nuo socialiai atsakingo požiūrio į darbuotoją – saugios darbo sutarties, laiku mokamo atlyginimo, nelaimingų atsitikimų draudimo, sveikatos draudimo.
Taip pat praverčia galimybės savanoriškai kaupti būsimai pensijai ar investuoti į gyvybės draudimo paslaugas, kokybiškos ir ergonomiškos darbo vietos, šeimai palankios nuostatos”, – vardijo telekomunikacijų bendrovės „Omnitel” personalo vadovė Živilė Valeišienė.
Anot jos, būtina suteikti galimybę darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu tiek negaluojant pačiam, ypač paūmėjus peršalimo ligoms, tiek slaugant šeimos narį.
„Kaip parodė apklausos, nuotolinio darbo galimybė motyvuoja net 90 proc. „Omnitel” darbuotojų”, – kalbėjo Ž. Valeišienė.
Tačiau vienas esminių dalykų, kuris Lietuvoje neretai pamirštamas, – darbo atmosfera ir atvirumas, supantys kolegos.
„Diskutuojame, savo nuomonę vidaus tinkle pareiškia kiekvienas. Kolegos labai aktyviai įsitraukia į diskusijas ir po prezidento tinklaraščio įrašais.
Ten randame įvairių pasiūlymų, kaip gerinti darbo atmosferą”, – apie vidaus tvarką pasakojo „Omnitel” personalo vadovė.
Pyragus valgo su vadovais
Dar vienas dalykas, kuriuo didžiuojasi Ž. Valeišienė, yra tai, kad įmonės vadovai kiekvieną mėnesį eina į gyvus susitikimus su visų padalinių darbuotojais.
Tai būna vadinamosios Pyrago dienos.
Jų metu kyla naujų idėjų, pasidalijama naujausiomis žiniomis ir įžvalgomis.
„Darbuotojus tobulėti taip pat skatina įvairūs renginiai ir mokymai.
Pavyzdžiui, kas mėnesį susitinkame su netradiciniais svečiais: tarp jų pernai buvo maestro Donatas Katkus, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė, Vilniaus meras Artūras Zuokas ir kiti labai įdomūs pranešėjai”, – pasakojo „Omnitel” atstovė.
Taip pat darbuotojams iš dalies finansuojamos studijų programos, rengiami vidaus mokymai, sudaroma galimybė pabūti kolegos „šešėliu” ir taip susipažinti su jo darbu, naudotis „Omnitel” elektronine biblioteka.
Planuoti profesinę ateitį darbuotojai gali per privalomus pokalbius apie karjerą su vadovu.
Visi kartu – į kelionę
Kelionių agentūros „Mūsų odisėja” vadovė Regina Navickienė džiaugėsi, kad vis dažniau darbdaviai savo pavaldiniams užsako kad ir ne itin brangių išvykų po Lietuvą.
„Užuot mokėję premijas, jie renkasi ekskursijas po mūsų ar kaimynines šalis – Latviją, Lenkiją, Kaliningrado sritį. Žinoma, turbūt 90 procentų darbuotojų mano, kad geriau tuos pinigus išdalyti. Bet juk viršininkas siekia visai kito tikslo – pažinti darbuotojus, kad jie susidraugautų, mat tuomet verslas būna sėkmingesnis”, – kalbėjo R. Navickienė.
Ji tokiam požiūriui pritaria ne tik kaip turizmo verslo atstovė, bet ir kaip įmonės vadovė.
Juk po bendros kelionės darbuotojai dalijasi įspūdžiais dažnai net prabėgus ne vienam mėnesiui, o nuo to atmosfera kolektyve tik sušyla.
