Kokios buvo nuosmukio priežastys? Jų – ne viena. Pavyzdžiui, kad ir aludarių neretai keiksnojamas šaltas oras. Kita vertus, nuo sausio įsigaliojo įstatymai, draudžiantys pardavinėti stipresnį kaip 7,5 proc. alkoholio alų bei pilstyti šį gėrimą į didesnę kaip litro talpos plastiko tarą.
Ar tokie įstatymų pokyčiai turėjo įtakos alaus pramonei? Be abejonės. Antai Latvijoje bei Estijoje, kur įstatymai nesikeitė, sausį alaus rinka sumenko atitinkamai 9,9 ir 7,6 proc.
„Visose Baltijose šalyse oras buvo panašus. Tad galime spėti, kad dar apie 4-6 procentinius nuosmukio punktus pridėjo pasikeitę įstatymai“, - sakė R.Viršilas. Tiesa, jis neskubėjo kritikuoti šių teisės aktų. Mat aludarius džiugina tai, kad alui nelabai tinkančiose plastiko (PET) pakuotėse jo parduodama vis mažiau.
Tiesa, PET dalis išlieka milžiniška. Praėjusiais metais tokioje taroje Lietuvoje buvo parduoda 50,7 proc. viso alaus (2008 metais – 43,8 proc.). Augo ir skardinių pakuočių dalis (2008 metais – 13,4 proc., 2010-aisiais – 17,9 proc., pernai – 24,8 proc.).
Tačiau stiklo buteliai darosi vis mažiau populiaresni. Dar 2008 metais juose buvo parduodama 42,8 proc. viso alaus, o pernai – tik 24,5 proc.
„Tokios rekordinės stiklo taros populiarumo žemumos nekelia pasididžiavimo Lietuvos alaus kultūra“, - pripažino „Švyturio-Utenos alaus“ rinkodaros direktorė Aušra Vasiljevienė.
Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje buvo parduota 274,4 mln. litrų alaus – 6,4 proc. mažiau nei užpernai. Pasak R.Viršilo, tą lėmė trys priežastys: vėsoki orai, realiai nedidėjusios gyventojų pajamos bei nuolat prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis.
Beje, pernai alaus vartojimas labiau smuko miestuose, o kaimo vietovėse išliko stabilus.
Kita vertus, aludarius džiugina tai, kad pamažu ėmė augti vidutinė alaus kaina. Užpernai ji siekė 3,60 lito, o pernai – jau 3,75 lito už litrą. Tiesa, tai dar toli iki 2008-ųjų vidurkio – 4,21 lito už litrą.
