Paskelbusi apie V. Romanovui priklausiusio Ūkio banko veiklos sustabdymą Lietuvos banko vadovybė atvirai šaipėsi iš valstybės įstaigų vadovų, nekreipusių dėmesio į blogas žinias ir rizikavusių jame laikyti pinigus.
Tačiau gali būti, kad pro pirštus į šią riziką žiūrėjo ir Lietuvos bankas.
Likus vos valandai iki sprendimo sustabdyti Ūkio banko veiklą per centrinio banko iždo sąskaitą į žlungančią prieštaringai vertinamo verslininko imperiją vis dar buvo pervedamos valstybės lėšos.
Tokios „dovanos” iš Lietuvos banko sulaukė Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Į jos sąskaitą Ūkio banke 16 mln. litų Finansų ministerija pervedė paskutinę minutę, kai išgelbėti valstybės lėšų jau buvo neįmanoma.
Išdalinti pinigų nespėjo
Nors žlugusį banką pasiekę ūkininkams skirti milijonai pražuvo, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna agentūros vadovų kaltės dėl to neįžvelgia: „Nemanau, kad šioje situacijoje būtų galima įžvelgti kokią nors jų kaltę – fiziškai jie nebūtų spėję atlikti pavedimų.”
Anot ministerijos atstovų, Nacionalinė mokėjimo agentūra lėšų Ūkio banko sąskaitose nelaikė – pavedimai būdavo atliekami tą pačią dieną. Tačiau šįkart agentūros darbuotojai to padaryti nespėjo.
Tą patį tvirtino ir agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Mincė.
„Kai baigiama administruoti parama, iš Finansų ministerijos užsakomos lėšos.
Ji per iždo sąskaitą, kuri yra Lietuvos banke, mums jas perveda. Tą pačią dieną mes atliekame visus mokėjimus”, – „Lietuvos rytui” aiškino agentūros atstovas.
M.Mincė svarstė, kad lėšas agentūrai pervedusi Finansų ministerija galėjo neturėti informacijos apie Lietuvos banko planus: „Bet nuskaitymus nuo iždo sąskaitos darė ne kas nors kitas, o Lietuvos bankas. Ir tai buvo daroma vidurdienį. O jau po valandos pasirodė Lietuvos banko pranešimas, kad Ūkio banko veikla stabdoma.”
Anot M. Mincės, tai, kas įvyko – valstybės institucijų problema: „Paramos gavėjai dėl to tikrai nekalti – priklausančias lėšas jie artimiausiu metu tikrai gaus.”
Ūkininkams skirtą paramą administruojanti agentūra sąskaitų turi įvairiuose šalies bankuose.
Per žlugusį Ūkio banką keliavo maždaug šeši procentai paramos gavėjams skirtų lėšų, tačiau M. Mincė nemano, kad agentūra turėtų prisiimti kaltę dėl pražuvusių 16 mln. litų: „Su šiuo banku sutartis buvo sudaryta dar 2006 metų pradžioje ir nutraukti jos nebuvo jokio formalaus pagrindo.”
Stabdyti nebuvo pagrindo?
Paskelbus apie Ūkio banko moratoriumą Lietuvos banko vadovai nepanikavo dėl jame likusių valstybės lėšų.
Paklaustas, kodėl bankas nesiėmė priemonių valstybės įstaigų lėšoms Ūkio banke apsaugoti, vienas Lietuvos banko vadovų Raimondas Kuodis tuomet dėstė, kad už tai yra atsakingi patys įstaigų atstovai: „Deja, yra tokių institucijų, kurios dėl kažkokių priežasčių nekreipia dėmesio į blogas naujienas, kurios sklando apie vieną ar kitą finansų instituciją.”
Anot R. Kuodžio, atsakingas finansų valdytojas pats privalo stengtis sumažinti riziką – nelaikyti didelių sumų viename banke: „Patys institucijų vadovai yra daug kalti dėl šitų dalykų.”
R. Kuodis pabrėžė, kad Lietuvos bankas negalėjo įspėti valstybės įstaigų apie veiksmus Ūkio banko atžvilgiu, nes tai būtų sukėlę šio banko griūtį.
Bet kas trukdė Lietuvos bankui pristabdyti per jo iždo sąskaitą prieš pat moratoriumą atliekamas operacijas su valstybės pinigais, banko atstovai į kalbas nesileidžia.
„Lietuvos bankas vykdo klientų mokėjimus tiksliai pagal jų pateiktus mokėjimų nurodymus”, – vakar valdiškai į „Lietuvos ryto” klausimus, ar buvo įmanoma išgelbėti Nacionalinei mokėjimų agentūrai skirtų lėšų, atsakė Lietuvos banko atstovai.
Banko atstovų teigimu, Lietuvos bankas nestabdė klientų mokėjimų į Ūkio banką, nes iki veiklos apribojimo nebuvo jokio teisinio pagrindo nevykdyti tokių mokėjimų: „Apie konkrečius subjektus informacijos teikti negalime – banko paslapties apsauga įtvirtinta Lietuvos banko įstatyme ir Civiliniame kodekse.”
Pasėjo daug abejonių
Situacija dėl Ūkio banke pražuvusių paramai skirtų valstybės lėšų glumina politikus, tačiau jie taip pat tik skėsčioja rankomis.
Valdančiajai daugumai priklausantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Darbo partijos atstovas Petras Narkevičius „Lietuvos rytui” pripažino, kad situacija, į kurią pateko Nacionalinė mokėjimo agentūra, nėra normali:
„Ji, švelniai tariant, keista ir kelia daug klausimų.
Man apskritai nesuprantama, kodėl informacija apie banke įšalusias valstybės lėšas vis dar yra slepiama.”
Opozicijai priklausantis šio komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas mano, kad Lietuvos banko sprendimas paskutinę sekundę mesti valstybės lėšas į žlungantį banką – ne pats geriausias: „Bet kokios nors taisyklės šiuo atveju vargu ar įmanomos. Kiek pasaulyje buvo sukurta bankų priežiūros taisyklių, tačiau kas darėsi su bankais? Daug ką lemia ne taisyklės, bet žmogus.”
Tačiau parlamentaras mano, kad valstybei turėtų rūpėti ne tik žlugusiame banke likusios valstybės, bet ir privačių asmenų lėšos: „Kai banke prapuola privačios lėšos, mes apie tai nekalbame arba kalbame mažai.
Nemanau, kad tas paskutinis pavedimas į agentūros sąskaitą buvo daromas sąmoningai. Bet saugiklių, kaip apsaugoti valstybės lėšas nuo tokių atvejų, faktiškai nėra. Uždrausti valstybės įmonėms ar įstaigoms laikyti lėšas tame banke arba jas kaip nors įspėti būtų tolygu mirties nuosprendžiui tam bankui.”
K. Glaveckas džiaugėsi, kad valstybės įmonės ir įstaigos žlugusiame Ūkio banke laikė palyginti nedaug pinigų: „Dauguma vadovų, kiek suprantu, sugebėjo ištraukti savo lėšas. Kiti neatsižvelgė į riziką ir mokesčių mokėtojų pinigus prarado. Jų atsakomybė turėtų būti įvertinta.”
Ministras ieškos kaltų
Neoficialiomis žiniomis, Ūkio banke įstrigę Nacionalinės mokėjimo agentūros milijonai – didžiausia valstybei priklausanti pinigų suma.
Lietuvos banko pateiktais duomenimis, iš viso Ūkio banko sąskaitose įšaldyta per 80 mln. litų valstybinėms įmonėms ir įstaigoms priklausančių lėšų.
Ūkio banko griūtis įklampino ir Ignalinos atominę elektrinę. Ji Ūkio banko sąskaitoje turėjo 15 mln. litų.
Nesėkmingos valstybės įmonės investicijos supykdė naująjį energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių. Jis žada ieškoti, kas buvo už tai atsakingas.
„Tai liudija apie visišką tų asmenų, kurie vadovavo įmonei ir buvo atsakingi už jos finansus, neprofesionalumą ir nekompetenciją. Tai rodo, kad jie visiškai nepasimokė iš „Snoro” istorijos”, – „Lietuvos rytui” pareiškė ministras.
Dėl „Snoro” banko griūties bendrovė tuomet prarado 86 mln. litų.
Pasikeis iškaba
* Nuo antradienio vidurdienio buvusio Ūkio banko klientams paslaugas atnaujinantis Šiaulių bankas per šią savaitę planuoja atidaryti 25 Ūkio banko skyrius.
* Šiaulių bankas įdarbino daugiau nei 200 Ūkio banko darbuotojų.
* Nuo antradienio vidurdienio taip pat pradės veikti Ūkio banko internetinės bankininkystės sistema.
