Šypsodamasis jis pasakoja, kaip pradėjo savo verslą Maskvoje, kad ne kartą buvo susidūręs su banditais, tačiau sugebėjo jiems paaiškinti, kad jo geriau neliestų. O sostinės valdininkus įtikino, kad jo labai gera idėja – atidaryti pirmąsias Maskvoje komercines parduotuves, o „Lužniki“ ir „Čerkizovo“ turgūs – taip pat jo nuosavybė. Praturtėjęs iš prekybos, T. Ismailovas perėjo prie gerokai didesnių projektų. Dabar jis stato biurus, viešbučius ir net ištisą gyvenamąjį rajoną Pamaskvio Klino mieste.
Įtrauktas į milijardierių sąrašą
„Uždirbti tiek, kad netilptų ir į kelis lagaminus, o išleisti taip, kad kiti mirtų iš pavydo“, - toks milijardieriaus T. Ismailovo gyvenimo šūkis.
Apie T. Ismailovo pomėgį švaistytis pinigais ir neskaičiuoti jų, apskriejo visą turtuolių pasaulį. Vien dėl to, kad į Ibizos saloje rengiamą vakarėlį jis atskrido paauksuotu lėktuvu, britų laikraštis „Financial Times“ praėjusiais metais įtraukė T. Ismailovą į ekstravagantiškiausių pasaulio milijardierių sąrašą.
„Taip, kas buvo tas buvo“, - neneigia turtuolis. Iš tikrųjų pamačius, neįmanoma pamiršti to lėktuvo. Ant jo uodegos puikuojasi didžiulėmis aukso raidėmis išrašytas grupės „AST“ emblema – juodasis skorpionas.
Milijardieriaus hobiai taip pat rimti: jis kolekcionuoja laikrodžius, kurių dabar turi apie 2 tūkstančius. O kai buvo švenčiamas jo 50 metų jubiliejus, buvusio „Čerkizovo“ turgaus savininko atvyko pasveikinti net pop-dievaitė Jennifer Lopez.
Tačiau T. Ismailovas to nesureikšmina: Jennifer atvyko todėl, kad jis draugavo su tuometiniu jos vyru, žinomu dainininku Marcu Anthony.
Ismailovas sakė, kad jis turi labai daug draugų, ne tik verslininkų, bet ir artistų. „Be draugų gyvenime nieko nebūna“, - mėgsta kartoti Telmanas.
Dar 1999 metais jis buvo tarp pirmųjų verslininkų, gavusių garbės diplomus iš tuometinio prezidento rankų dėl labdaringos veiklos kultūros srityje. Tačiau Telmanas niekados nekalba apie tai, kiek ir kokiems artistams jis yra padėjęs.
Užtat atvirai pasakojo kaip uždirbo pirmuosius pinigus, iš ko ketina uždirbti ateityje ir apie tai su kuo jis dalinasi pelną savo versle.
Direktoriumi tapo 18 metų
T. Ismailovas gimė Baku, šeimoje, kur augo 12 vaikų, o jis buvo dešimtas. Motina niekur nedirbo, tėvas vertėsi prekyba, užsiėmė tekstile.
Iš pradžių Telmanas mokėsi Baku, Azerbaidžiano žemės ūkio institute, o po tarnybos armijoje perėjo mokytis į Maskvos Plechanovo vardo žemės ūkio institutą.
„Kaip sakė Leninas, prokuroro sūnus turi būti prokuroras. Na, o prekybos darbuotojo sūnus – prekybininku. Visi mano broliai ir seserys turi aukštąjį išsilavinimą, trys tapo gydytojais, keturi – teisininkais, du – inžinieriais, na, o aš su broliu – sovietinės prekybos darbuotojais. Tas žodis man patinka labiau, nei verslininkas ar komersantas“, - sako T. Ismailovas.
Pradėjo dirbti prekyboje dar besimokydamas pirmame kurse. Baku pagrindiniame bulvare buvo vienintelė mieste komercinė parduotuvė, kurios direktoriumi Telmanas tapo būdamas vos 18 metų. Paskui buvo pakviestas dirbti į prekybos ministeriją prekybos ekspertu ir revizoriumi, o 1982 metais persikėlė gyventi į Maskvą.
Iš pradžių dirbo taip pat prekybos ministerijoje ekonomistu, paskui perėjo į „Vostokintorg“. ekspertu. Ta organizacija atlikinėjo eksporto - importo operacijas.
1988 metais T. Ismailovas įkūrė prekybos kooperatyvą, kurią pavadino „Komercine labdaringa firma“. O 1989 metais liepos 13 dieną įregistravo savo kompaniją, veikiančią iki šiol – „AST grupę“. Pavadinimą sugalvojo pagal savo trijų sūnų pirmąsias vardų raides: Alikas, Sarchanas, Telmanas.
Per metus ir tris mėnesius jis atidarė Maskvoje 52 parduotuves. O paskui - ir „Lužniki“ turgų. Po to kompanija jau ėmė strimgalviais plėstis iš karto keliomis kryptimis.
„Aišku, buvo daug nemalonių momentų. Mėgino susprogdinti mano mašiną. Todėl 1994 metais mes jau buvome priversti nusipirkti šarvuotą automobilį“, - pasakoja turtuolis.
Jis neslepia, kaip jam pirmam pavyko įsigyti „Lužniki“ turgų. „Jis turėjo daug skolų valstybei. Aš tuometinei „Lužniki“ vadovybei pasiūliau tam tikrą sumą už turgų, kurios jie nepajėgė atsisakyti. Tam mes ir esame verslininkai, kad būtume verslūs.
Tačiau yra vienas bet: kartais kai ką gali padaryti, o pasakyti, kaip būtent – ne, - teigė T. Ismailovas. - Pastatėme ten paviljonus, pardavinėjome prekes, nuomojome vietas. Buvo ir sendaikčių turgelių, spontaniškai suorganizuotų įvairiose metro stotyse.
Paskui mes juos visus perkėlėme į „Čerkizovo“ turgų, kurį atidariau 1993 metais. Mes įsigijome nuomos teises 49 metams, pristatėme patalpų. Įnvestavome dešimtis milijonų JAV dolerių.
Apyvarta siekė 250 mln rublių per mėnesį. Tiesa, pats per 15 metų buvau tame turguje užsukęs tik keturis kartus. Galiu pasakyti, kad tai tikrai nemaža teritorija“.
Tačiau didžiausio Maskvoje turgaus savininkas taip pat neslėpė, kad nuomotojai jam ne vienerius metus mokėjo už nuomą grynaisiais. O mokesčių valstybei – jokių.
„Viskas baigėsi prieš kokius 6-7 metus. Po to mus užgriuvo dideli mokesčiai. Mokėjome, kad nebūtų problemų. Pavyzdžiui, anksčiau mano atlyginimas siekė 160 tūkst. rublių per mėnesį, tai dabar - 5,5 mln rublių. Vadybininkai gauna po 300 tūkst rublių per mėnesį ir visi dirba legaliai“, - pasakojo turtuolis.
Neturi verslo partnerių
T. Ismailovo imperija ėmė kilti kaip ant mielių praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio viduryje. Pinigai plaukdavo upėmis, reikėjo kažkur juos investuoti. Telmanas kūrė verslo idėjas.
Pavyzdžiui, pirko dideliais kiekiais kiniškas prekes, taip pat supirkdavo keliuose vietos fabrikuose gaminamų prekių metines apyvartas. O paskui jis suprato, kad visa tai galima ir pačiam pasigaminti.
Ir pastatė Maskvoje tris fabrikus: trikotažo, kojinių - pirštinių ir odinės galanterijos. Be to, nupirko 150 lengvųjų automobilių ir organizavo kompaniją „АSТ-Таksi“.
Taip pat nusipirko Maskvos poligrafijos namus, tiksliau pastatą, atsivežė naujausių įrengimų ir įkūrė puikią spaustuvę, kuri neturi anologų Rusijoje. Taip pat atidarė daug restoranų ir kavinių. Dabar jų apie 100.
Kur tik jis neinvestavo pinigų: ir į juvelyrinių dirbinių gamybą, ir į žemės produktų gamybą, ir į statybas ir t. t.
Kol tapo daugybės įvairių kompanijų savininku, kurių bendra metinė apyvarta 2 mlrd. JAV dolerių. O grupė „ АSТ“ valdo tiesiogiai 31 kompaniją.
„Dauguma žinomų verslininkų – mano geri pažįstami. Tačiau nė su vienu iš jų neturėjau bendro verslo, jokių piniginių santykių. Aš niekados neturėjau ir neturiu verslo partnerių. Jie man nereikalingi, todėl, kad aš turiu sūnus, su kuriais kartu ir dirbu, - išdidžiai sako T. Ismailovas. – Коmpanijos lygiomis dalimis priklauso man, dviem mano sūnums ir anūkui, vyresniojo brolio sūnui.“
Tačiau pastaraisiais metais T. Ismailovas didžiausią dėmesį skiria viešbučių statyboms. Jau veikia viešbutis pastatytas Maskvos širdyje - Arbato rajone.
Verslininkas rengiasi statyti dar 20 trijų žvaigždučių viešbučių, kuriuose būtų po 125-140 kambarių. Jau vyksta derybos dėl žemių pirkimo statyboms. Tai bus viešbučių tinklas „Safyras“. Taip pat pavadinti bus ir viešbučiai, pastatyti užsienio šalyse.
„Turkijoje jau pastatėme penkis nedidelius viešbučius. Baigiame statyti nedidelį viešbutuką Antalijoje. Planuojame pastatyti viešbučius ir Bulgarijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje - vardino Ismailovas. - Žodžiu, daug. Pavyzdžiui, vien Antalijoje viešbučio statyba kainavo 500 mln JAV dolerių. Kompanija turi plėstis, o statybos ir viešbučiai – perspektyviausios kryptys“.
Restoranas „Praha“ – nuostolingas projektas
T. Ismailovui taip pat priklauso ir vienas populiariausių restoranų Maskvoje „Praha“.
„Su šiuo restoranu susijusi mano jaunystė. Aš vaikštau į jį nuo 1976 metų, švenčiau jame ir savo 20-ąjį gimtadienį, diplomo gavimą, ten dirbo daug mano draugų. 9-ojo dešimtmečio viduryje restoranas buvo parduodamas aukcione, jį labai norėjo nusipirkti viena švedų kompanija.
Tačiau nei restorano darbuotojai, nei aš nenorėjome to leisti. Ir aš savo pasiekiau - nupirkau restoraną. Vien už jo rekonstrukciją sumokėjau 30 mln JAV dolerių.
Užtat dabar „Praha“- geriausias restoranas Maskvoje. Kai kurie buvę restorano darbuotojai dabar dirba kompanijos „АSТ“ direktoriais. O visiems išėjusiems į pensijas darbuotojams mokėsime atlyginimus iki gyvos galvos“, - didžiavosi T. Ismailovas.
Tačiau jis neslepia, kad ir iš jo norėta perpirkti „Prahą“. Dabar už jį aukcionų namai „Sotheby's“ siūlo 250 mln JAV dolerių. „Kalbama, kad tai - istorinis pastatas, Maskvos širdis. Tačiau aš „Prahos“ niekada neparduosiu. Tai dalis ir mano gyvenimo istorijos. Žinote, smagu vakare užeiti į gražų barą, ten draugai, moterys su ilgomis sukniomis, išskirtinė atmosfera. Visa tai labai gražu. Nors ir visai nepelninga. „Praha“ – vienintelis projektas, kuris man nuostolingas, tiesiog jis skirtas sielai“, - pasakojo milijardierius.
„Čerkizovo“ turguje kontrabandinių prekių sulaikyta už 2 mlrd JAV dolerių
Tiesa tuometė premjerą Vladimiras Putinas erzino „Čerkizovo“ turgaus savininko, azerbaidžianiečių magnato T. Ismailovo elgesys, kuris investuoja daug pinigų užsienyje ir demonstruoja savo turtus finansinės krizės metu. Todėl netrukus T. Ismalovas gavo du didžiulius smūgius. Pirmiausia jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vaikiškų prekių kontrabandos, gabenamos į „Čerkizovo“ turgų, kurios pripažintos netinkamos vartojimui ir pavojingos sveikatai.
Tuo tarpu Turkijos Antalijos miesto meras pavedė atlikti tyrimą dėl galimų pažeidimų statant viešbutį „Mardan Palace“ kuris priklauso T. Ismailovui. O koks buvo surengtas nenusakomas prabangus jo atidarymas ir ta pačia proga švenčiamas Telmano jubiliejus.
Tačiau jame dalyvavęs artimas T. Ismailovo draugas, tuometinis Maskvos meras Jurijus Lužkovas kartu su žmona Jelena Baturina pažadėjo uždaryti „Čerkizovo“ turgų . T. Ismailovas teisinosi, kad neturi nieko bendro su kontrabanda, o abejotinos vertės prekės – nuomininkų nuosavybė. „Aš netikiu, kad premjeras V. Putinas įsakė mane prispausti“, - stebėjosi oligarchas.
Nepaisant to, tuometinis Rusijos Federacijos generalinis prokuroras Jurijus Čaika teigė, kad V. Putinas vyriausybės prezidiumo posėdyje pareikalavo iš VRM, FTB ir prokuratūros keisti iš pagrindų darbo metodus kovojant su kontrabanda ir nelegalia gamyba, konkrečiai lengvosios pramonės srityje.
V. Putino tvirtinimu, vien „Čerkizovo“ turguje kontrabandinių prekių susikaupė už 2 mlrd JAV dolerių. Jos buvo sutalpintos į beveik 6 tūkst. konteinerių. Tačiau sulaikius paaiškėjo, kad prekės neturi nei šeimininkų.
Snigo pinigais nuo lubų
Bene didžiausias T. Ismailovo pasididžiavimas - naujo septynių žvaigždučių viešbučio „Mardan Palace“ Turkijoje atidarymas, kurio statyba kainavo daugiau kaip 1,5 mlrd JAV dolerių. Jo atidarymas buvo surengtas su pasakiška prabanga. Pavyzdžiui, buvo atskraidinta 110 kilogramų karališkosios ikros.
Į vakarėlį buvo pakviesti ne tik garsiausi Rusijos pramogų verslo atstovai, tačiau užsakytos ir pasaulinio lygio įžymybės, kaip antai Paris Hilton, Sharon Stone, Jennifer Lopez, Monica Bellucci, Richardas Gere‘as, Tomas Jonesas ir kt.
Kiekvienai pasaulinei žvaigždei už dalyvavimą buvo sumokėtas 2-3 mln JAV dolerių honoraras. Be to, Telmanas savo 50 metų jubiliejaus proga padovanojo J. Lopez mikrofoną iš gryno aukso. Seksualioji dainininkė neliko skolinga turtuoliui: ji padainavo „Su gimimo diena, mylimas Telmanai“. O gražuolė Monica Belluci, paėmusi jauniausiam Telmano sūneliui už rankos, vaikštinėjo po salę ir kažką jam aiškino.
Tuo tarpu Richardas Gere‘as aiškai jautėsi ne savo rogėse: nuošaliai stovėjo greta žmonos ir muistėsi. Kai prasidėjo tostai ir sveikinimo kalbos jubiliatui, Holivudo aktorius padėkojo už pakvietimą ir pasakė, kad gautą honorarą paaukos Haičio vaikams. R. Gere‘as buvo paprasčiausiai suklaidintas savo agento, kuris tvirtino, kad turtuolis iš Rusijos rengia labdaros vakarą. Po to milijardierius įsitraukė į šokius su svečiais. Kai jis apkabino M. Bellucci valso sukūryje, nuo lubų ėmė „snigti“ 100 dolerių vertės kupiūromis.
Viešbutis turi savo Veneciją
Septynių žvaigždžių viešbutis „Mardan Palace“ – tai rojus žemėje, primenantis spinduliuojančią šventovę. Tikrąja to žodžio prasme į ją buvo įdėta 2500 kilogramų aukso, 500 tūkst. brangakmenių ir 23 tūkst. kvadratinių metrų itališko marmuro.
Taip pat T. Ismailovui priklausantys paplūdimiai aplink viešbutį padengti 9000 tonų balto smėlio, specialiai atvežto iš Egipto. Viešbutis turi savo Veneciją su kanalais ir gondolomis. O ištaigingas SPA centras turtuoliams gali pasiūlyti tokias procedūras, kaip antai kūną apvynioti 24 karato aukso lapais arba išsimaudyti vonioje, pripiltoje išlaikytu šampanu. Yra net sniego kambarys – patalpa, pripildyta tikro sniego, kur galima mėtytis gniūžtėmis arba atsivėsinti, iššokus iš greta esančios saunos.
Šio prabangaus viešbučio komplekso išskirtinumas – didžiausias pasaulyje atviras baseinas, kurio plotas 16 tūkst. kvadratinių metrų ir kurio viduryje įrengtas didžiulis stiklo akvariumas su 2400 žuvų, tarp jų ir rykliais.
Norintys papietauti gali pasirinkti vieną iš vienuolikos restoranų. Viena para viešbutyje kainuoja nuo 20 tūkst. JAV dolerių, o už taurę šampano teks pakloti 40 JAV dolerių.
Parengė Sniegė Pilypienė
