„Nei Ūkio ministerija, nei Energetikos ministerija mums nepateikė duomenų apie tai, kad būtų buvusi padaryta kažkokia apčiuopiama žala.
Tam, kad trauktume į atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, turi būti būtinasis požymis – didelė žala“, - portalui delfi.lt tuomet pripažino pati Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė.
„Lietuvos rytas“ susidomėjo, kodėl pustrečių metų – nuo 2010 m. gegužės iki 2013 m. vasario – vykdomas tyrimas dėl fakto, kuris neegzistuoja? Negi teisėsauga neturi ką veikti?
Prireikė naujos įmonės Buvęs „Visagino energetikos remontas“ (VER) direktorius Vilmantas Jankūnas, vienas iš pagrindinių „Elektrėnų energetikos remonto“ (EER) steigimo iniciatorių, teigė, kad ši istorija - vienas geriausių pavyzdžių, kaip sužlunga verslas, kai į jį pradeda kištis politikai.
Jeigu ne jų pastangos, šiuo metu „Visagino energetikos remontas“ veiktų sėkmingai ir būtų išsaugotos kelios dešimtys darbo vietų.
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai VER dar veikė sėkmingai, tačiau ateitis nieko gero nežadėjo, nes 81 proc. visų užsakymų ši įmonė gaudavo iš greta stovinčios Ignalinos atominės elektrinės (IAE), kurią jau po metų ketinta uždaryti.
Tai reiškė, kad valstybei priklausanti bendrovė „Visagino energetikos remontas“ prarastų beveik visus užsakymus ir neišvengiamai bankrutuotų.
Pasikviesti gerų specialistų į Visaginą buvo beveik neįmanoma, be to, didžioji dalis VER darbuotojų buvo rusakalbiai.
Sudėtinga buvo dėl techninės dokumentacijos ir projektų rengimo – VER darbuotojai buvo įpratę dirbti tik atominėje elektrinėje, kurioje dažniausiai bendravo rusiškai. Norint pradėti dirbti kitose Lietuvos įmonėse, buvo būtina, kad VER darbuotojai gerai mokėtų lietuvių kalbą.
Todėl tuo metu ir gimė mintis steigti naują įmonę, kuri būtų ramstis VER ir padėtų bendrovei įsitvirtinti rinkoje, rastų naujų klientų. Specialiai šiam tikslui VER norėjo pritraukti privataus kapitalo, kad šis užtikrintų efektyvesnę veiklą.
Greitai surado partnerį
„Mūsų padėtis tuo metu buvo nepavydėtina. VER buvo gamybos bendrovė, kuri teikė kokybiškas paslaugas aptarnaudama energetikos objektus.
Mums trūko sugebėjimų ir patirties veikiant konkurencingoje energetikos rinkoje, ieškant galimybių parduoti savo paslaugas, dalyvaujant konkursuose. Todėl mums būtinai reikėjo partnerio, kuris mums padėtų“, - sakė V.J ankūnas.
2008 metų pabaigoje Ūkio ministerija leido VER steigti bendrą įmonę su privačia bendrove „Termoizola N“, turinčia nuolatinių partnerių ir dirbančia Prancūzijoje bei Vokietijoje, nes buvo tikimasi su nauju partneriu per keletą metų pradėti dirbti ir užsienyje.
Bendrovė bendradarbiavimui buvo pasirinkta po ilgų paieškų ir derybų. Naujoje įmonėje „Elektrėnų energetikos remontas“ VER priklausė 49 proc. akcijų, už kurias ji į naująją bendrovę investavo apie milijoną litų – pastatais ir lėšomis.
Per milijoną litų investavo ir „Termoizola N“. Pagrindinis EER tikslas buvo ieškoti užsakymų „Visagino energetikos remontui“ ir padėti dalyvauti įvairiuose konkursuose.
Šis planas pasiteisino. Per porą metų padedant EER „Visagino energetikos remontas“ dalyvavo konkursuose, kurių vertė virš 100 mln. litų, laimėjo užsakymų už 12 mln. litų. Tai užtikrino stabilią VER veiklą Ignalinos AE sustabdymo metu.
Energetikos ministerija spaudė
„Visos bėdos prasidėjo, kai 2009 metų pradžioje naujai įsteigta Energetikos ministerija savo žinion perėmė VER, kuris anksčiau buvo perduotas Turto fondui. Mūsų bendrovės valdyba buvo performuota ir jos nariais tapo tik ministerijos skirti valdininkai.
Vienu pagrindinių jų tikslų buvo perimti EER kontrolę iš „Termoizolos N“, kuri tuo metu valdė 51 proc. akcijų.
Aš bandžiau įtikinti, kad svarbiausias tikslas - VER išlaikyti profesionalius darbuotojus, užtikrinti paslaugų kokybę, o tam svarbiausia buvo gaunami užsakymai ir visiškai nesvarbu, kiek procentų valdo privatus dalininkas“, - sakė tuometis „Visagino energetikos remonto“ direktorius.
Vis dėlto netrukus po EER įsteigimo „Termoizola N“ suprato, kad jai sunku dirbti kartu su valstybės įmone, todėl nusprendė pasitraukti: 2009 metų pradžioje ji pasiūlė „Visagino energetikos remontui“, įsigyti 51 proc. akcijų už 500 tūkst. litų - dvigubai mažiau nei buvo investavusi.
Bet Energetikos ministerija per VER valdybą pareiškė, kad įsigis tik 2 proc. akcijų, kurios reikalingos perimti įmonės kontrolę. „Termoizola N“ atsisakė ir tik 2009 metų pabaigoje surado kitą akcijų pirkėją – už tuos pačius 500 tūkst. litų jas pardavė bendrovei NBP. Taip privatus investuotojas pasitraukė iš projekto patyręs didelių nuostolių.
Toks „Termoizolos N“ sprendimas nepatiko Energetikos ministerijai, todėl imta spausti NBP, kad ji atiduotų „Elektrėnų energetikos remonto“ kontrolę į valstybinės įmonės rankas, inicijuojami tyrimai, keliamos bylos, nors, kaip parodė vėlesni įvykiai, tam nebuvo jokio pagrindo.
Energetikos ministerija pradėjo skelbti, kad EER neva buvo sukurta tam, kad būtų išplautas turtas iš VER, o ar pačios EER konsultacijų poreikis labai abejotinas. Tačiau V.Jankūno pateikiami duomenys rodo ką kita.
VER finansinės ataskaitose nurodoma, kad pagrindinis paslaugų pirkėjas 2008 metais buvo Ignalinos atominės elektrinė (81 proc.). Tačiau jau 2009 metais ši elektrinė bendrame paslaugų krepšelyje užėmė tik 33 proc., o 2010-aisiais – vos 1 proc. VER paslaugas tuo metu teikė bendrovei „Orlen Lietuva“ ir kitoms įmonėms.
Valstybė uždirbo beveik dvigubai
Nesiliaujant nesutarimams tarp „Elektrėnų energetikos remonto“ akcininkų VER ir NBP, ginčai 2010 metais persikėlė į teismo salę.
2011 metais buvo sudaryta net 14 taikos sutarčių, remiantis kuriomis valstybei priklausanti bendrovė atsisakė savo pretenzijų ir pardavė turėtas EER akcijas už maždaug 1,9 mln. litų - beveik dvigubai brangiau nei investavo.
Nors valstybinė įmonė labai pelningai pardavė turėtas EER akcijas, bet šis sprendimas pasitraukti iš EER didžiausią žalą padarė pačiam „Visagino energetikos remontui“.
Jis, nesugebėdamas konkuruoti laisvoje rinkoje po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir neturėdamas reikiamos patirties ieškoti užsakymų, buvo priverstas bankrutuoti.
„Aš esu įsitikinęs: jeigu ne valdininkų įsikišimas, „Visagino energetikos remontas“ sėkmingai veiktų.
Per keletą metų jis po truputį būtų sustiprėjęs, prisitaikęs prie rinkos ir sėkmingai dirbęs, galbūt negi išplėtęs veiklą į užsienio rinkas“, - teigė buvęs VER vadovas.
