Premjeras sako, kad visi sprendimai turi būti padaryti neskubant, remiantis ekonomine logika. Esą valstybė negali prisiimti nepamatuotų įsipareigojimų. Kaip keisis reforma, jei galimos išlaidos pasirodys per didelės, premjeras nepasakė.
"Nestabdysime. Viską darysime Lietuvos žmonių labui", - žurnalistams aiškino A. Butkevičius. Jis sako, kad atlikti paskaičiavimų šią savaitę Vyriausybė negalėjo, nes finansų ministras Rimantas Šadžius buvo išvykęs į komandiruotę.
Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas antradienį kalbėdamas „Žinių radijuje“ pareiškė, kad praėjusiais metais patvirtinta reforma netinka naujajai valdžiai.
„Mes galvojam, kad priimtos pataisos, kurios daugiau remia turtingus žmones neturtingųjų sąskaita, mums, kaip socialdemokratams, nepriimtinos“, – kalbėjo A. Sysas.
Trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visuomenei turėjo pristatyti būsimų pensijų skaičiuoklę, kuri žmonėms padėtų apsispręsti, kaip elgtis per reformą. Pirmadienį skaičiuoklė buvo pristatyta Vyriausybei. Apie tai, kad reforma gali būti stabdoma, nei premjeras Algirdas Butkevičius, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai po Vyriausybės pasitarimo neužsiminė. Tačiau šiandien turėjusi vykti spaudos konferencija atšaukta.
„Įstatymas kol kas galioja, ir mes pasirengę jį vykdyti. Šiandien Vyriausybėje šiuo klausimu, matyt, bus papildomų diskusijų“, - portalui lrytas.lt sakė ministrės patarėja Vaida Vincevičiūtė.
Tačiau po posėdžio ministrė Algimanta Pabedinskienė nieko naujo pasakyti negalėjo. Esą politikai turi teisę diskutuoti. Ji atsisakė pasakyti, kie pinigų pensijų reforma papildomai kainuotų "Sodrai".
Seimo opozicija jau piktinasi
Seimo konservatorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys trečiadienį piktinosi, kad reforma stabdoma vienašališkai be jokios diskusijos.
Jis perspėjo, kad žlungdant privačius pensijų fondus, žmonių pensijos ateityje tik mažės. Tirpsnat dirbančiųjų skaičiui "Sodra" ateityje nepajėgs išlaikyti būsimų pensininkų armijos.
„Galima sakyti, kad tokiais žingsniais Vyriausybė gyventojams pati įteikia bilietą į londonus ir oslus. Toks blaškymasis skatina dar didesnį žmonių nepasitikėjimą valstybe. Todėl raginame Vyriausybę nežlugdyti Seime jau patvirtintos pensijų kaupimo tvarkos, kuria buvo įtvirtinta gyventojų teisė savarankiškai rinktis jiems palankiausią sistemą – valstybinį ir privatų kaupimą senatvei“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eligijus Masiulis.
Vyresnius ragino grįžti į „Sodrą“
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas pirmadienį teigė, kad vyresnio amžiaus žmones, kuriems iki išėjimo į pensiją liko keleri metai, valdžia ragins pensijas kaupti tik „Sodroje“.
„Natūralu, kad žmogus, kuriam iki pensijos likę tik keleri metai ir jis uždirba minimalų atlyginimą, privačiame fonde negali labai daug sukaupti“, - sakė viceministras.
Taupymo senatvei tvarka turėjo keistis nuo kitų metų. Pernai pakeitęs įstatymus Seimas žmonėms suteikė galimybę grįžti į „Sodrą“ arba didini įmokas į privačius pensijų fondus savo lėšomis ir mainais gauti papildomas įmokas ir iš valstybės. Žmonės taip pat galės nieko nekeisti ir pasilikti dabartinę tvarką.
Pasirinkę pirmą arba antrą variantą apie tai turės informuoti privatų pensijų fondą. Prašymus fondai rinks nuo balandžio iki rugsėjo. Iš anksto juos jau pasirašė apie 10 tūkst. žmonių.
Keistųsi kaupimo tvarka
Nuo 2014 metų žmonės, kurie į pensijų fondus mokės papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis sieks 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų. Iki 2 proc. padidės ir valstybės indėlis.
Gyventojams savo lėšomis nesutikus mokėti papildomos įmokos, jie pensiją ir toliau galės kauptis ir „Sodroje“, ir antrosios pakopos fonduose.
Jeigu gyventojai toliau nebenorės dalyvauti antrosios pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galės kaupti tik „Sodroje“. Antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų.
„Sodros“ pervedimai į antrosios pakopos pensijų fondus šiemet padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios bus sumažinti iki 2 proc., bet nuo 2020 metų – padidinti iki 3,5 procentų.
Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Joje dalyvauti nusprendusiems žmonėms į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų – pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatyme numatytą ribą – 5,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifo. 2009 metais pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc. „Sodros“ pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 metų pradžios sumažintos dar 0,5 procento.
Plačiau apie pensijų sistemos reformos ateitį trečiadienį žiūrėkite "Lietuvos ryto" televizijos laidoje "Lietuva tiesiogiai" 17.20 ir 21.50 val.
