Tai parodė „GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas. Apklausoje, atliktoje internetu 2012 m. pabaigoje, dalyvavo beveik 3000 respondentų trijose Baltijos šalyse. Respondentų teirautasi apie apsipirkimo kriterijus, įpročius ir skatinimo priemones, kurios juos labiausiai veikia apsiperkant.
Tyrimo rezultatai parodė, kad svarbiausias apsipirkimo kriterijus Baltijos šalyse yra priimtinos prekių ir paslaugų kainos ir jų atitikimas kokybei, taip pat parduotuvės vieta, personalo patirtis ir kitų žmonių rekomendacijos. Taip pat svarbu geras prekių asortimentas, įdomios ir naudingos akcijos bei specialūs pasiūlymai ir geras klientų aptarnavimas.
Apklausoje dalyvavę lietuviai kaip svarbiausią pirkimo kriterijų įvardijo kainų ir kokybės atitikimą – taip mano 47 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, o 31 proc. – naudingas, priimtinas kainas.
Latvijoje pagrindinis pirkimo kriterijus – patrauklios kainos - 43 proc. ir jų atitikimas kokybei– 31 proc. apklaustųjų.
Apklaustieji Estijoje dažniausiai įvardijo kainų atitikimą kokybei – 39 proc. ir naudingas, priimtinas kainas – 35 proc.
Per apklausą respondentų teirautasi, kokios pardavėjų ir gamintojų skatinimo priemonės juos labiausiai pritraukia. Paaiškėjo, kad visose trijose Baltijos šalyse daugiau nei pusei visų respondentų akcijinės kainos ir pirkimo nuolaidos yra patraukliausios skatinimo priemonės.
Antroje vietoje Lietuvoje įvardytos klientų kortelės, kurios suteikia nuolaidą kiekvienam pirkimui (31 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių), Latvijoje ir Estijoje – klientų kortelių kaupiami taškai (39 proc. latvių ir 42 proc. estų).
Apžvelgus kitas skatinimo priemones, respondentų atsakymai per daug nesiskyrė, tačiau rezultatai parodė, kad Lietuvoje labiau nei kitose šalyse mėgstami nuolaidų kuponai, Estijoje – didesnės pakuotės, Latvijoje – loterijos.
Daugiau nei pusė visų trijų šalių gyventojų, dalyvavusių šioje apklausoje, sutiko, kad prekių kainos neatitinka jų kokybės ir gyventojų gaunamų pajamų. Taip mano 65 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 58 proc. Latvijoje ir 69 proc. Estijoje.Tačiau du trečdaliai sutinka, kad brangesnės prekės yra geresnės kokybės.
Lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų apsipirkti eina su pirkinių sąrašu – 57 proc. apklaustųjų Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje – mažiau nei pusė. Tačiau apie trečdalis pripažįsta, kad paprastai neplanuoja pirkinių ir kasdien perka tai, ką mato prekybos vietose. Taip elgiasi net 32 proc. estų, 25 proc. latvių, o lietuvių – 22 proc.
Per apklausą paaiškėjo, kad dažniausiai respondentai apsiperka toje pačioje parduotuvėje: 69 proc. lietuvių, 66 proc. latvių ir net 82 proc. estų. 39 proc. lietuvių pripažino, kad į parduotuvę eina tikslingai tų prekių, kurias matė reklamose, tai pripažino vos 26 proc. latvių, o estų – 43 proc.
Be to, respondentai atsakė, kad apsipirkti jie eina tik tuomet, kai reikia, taip daro, nes nori apsipirkti naudingai, o beveik du trečdaliai respondentų visose šalyse aplanko kelias parduotuves per vieną išvyką apsipirkti.
Kad apsipirkti yra malonu, sutinka labai mažai respondentų, – vos po 7 proc. Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje – 5 proc.
Pasak „GFK CR Baltic“ verslo plėtros vadovės Lietuvoje Lauros Astrauskienės, šios apklausos pabaigoje respondentų prašyta įvertinti jų pasitikėjimą mažmeninės prekybos sektoriumi. Visose trijose šalyse respondentai įvertino šį sektorių septynių balų sistemoje: nuo 1 - visiškai nepasitiki iki 7 - visiškai pasitiki.
„Pasitikėjimas mažmeninės prekybos sektoriumi Baltijos šalyse yra labai vidutiniškas, palyginti su kitų sektorių pasitikėjimo rodikliais.
Rezultatai parodė, kad lietuviai jį vertina geriausiai – įvertinimų vidurkis buvo 4,6 balo, Latvijoje – 4,3 ir Estijoje – 4,5 balo.- teigia L. Astrauskienė, - Antai pasitikėjimas draudimo sektoriumi siekia - 4,7 balo, bankais - 4,5 balus, o IT sektorius ar valstybinė televizija - 5,1 balo. Tokį pasitikėjimo mažmeninės prekybos tinklais rodiklį lemia tiek kainų politika, tiek jų atitikimas kokybei – tai ir parodė apklausos rezultatai“ – teigia L. Astrauskienė.
Internetinė apklausa atlikta spalio mėn., per ją apklausti 947 18–65 m. amžiaus respondentai Lietuvoje, 1017 respondentų Latvijoje ir 1008 respondentai Estijoje.
