Sunku? „Šiek tiek. Dar mokausi”, – salotų sėklas atsargiai į durpių substratą berianti Valentina šyptelėjo. Šalčininkų rajone esančiuose bendrovės „Evaldo daržovės” šiltnamiuose ji dirba vos savaitę.
Įmonės duris mergina pravėrė tarpininkaujant darbo biržai, todėl dar nesuskubo prisitaikyti prie nelengvos darbo dienos režimo.
Užtat fasavimo patalpose špinatų lapus, gražgarstes, petražoles ar svogūnus į pakuotes kraunančios moterys sukasi itin sparčiai. Įgūdžiai, sukaupti per keletą metų, ypač praverčia, kai užgriūva daugybė užsakymų.
„Esame priklausomi nuo užsakovų. Būna, kad penktadieniais, kai tenka paruošti produktus savaitgaliui, reikia padirbėti ir iki išnaktų”, – pratarė bendrovės „Evaldo daržovės” finansininkė Žana Baravyk.
Jos teigimu, Šalčininkų rajone darbo vietą rasti labai sunku. Todėl tie žmonės, kurie įkėlė koją į šiltnamius, brangina darbą.
„Iš darbo biržos daugiau talkininkų mums tenka samdyti pavasarį ir vasarą, kai darbai ima virti ūkio laukuose”, – paaiškino Ž.Baravyk.
Šiuo metu šiltnamiuose dirba apie 50 žmonių. Artėjant vasarai darbo atsiras dar maždaug trims dešimtims. O kartu – ir galimybių užsidirbti.
Pavyzdžiui, vasarį, kai teko supakuoti ne tik pačių užaugintas salotas, bet ir šimtus kilogramų itališkų ar ispaniškų žalumynų, Fasavimo skyriuje dirbančios moterys algos atskaičius mokesčius gavo apie 1600 litų.
Pravertė ir patirtis
Šis ūkis iškilo naudojantis patirtimi, įgyta emigracijoje.
Kodėl gi ne? Tebūnie tik dar daugiau emigrantų, kurie užsienyje įgytas žinias parsiveža namo ir imasi darbo.
E. Masevičiaus išsilavinimas – inžinieriaus mechaniko.
Buvusį pomėgį jis seniai pavertė verslu. Rankas prie šio pokyčio prikišo ir emigracija.
Jai paaukojęs septynerius metus, pats lenkęs nugarą Didžiosios Britanijos daržovių šiltnamiuose, patirties grįžęs namo nenustūmė į užmarštį.
E. Masevičius daržovių šiltnamių ūkį Lietuvoje pradėjo kurti 2000-aisiais.
Kartu su žmona pradėję verslą nuo keleto hektarų žemės, per 13 veiklos metų ūkį padidino iki 80 hektarų.
Šiltnamiuose, kurie užima apie hektarą, žaliuoja salotos, svogūnai, prieskoninės žolės – bazilikai ar čiobreliai.
Vasarą dirbamosios žemės plotuose ims stiebtis lapinės daržovės: petražolės, įvairių rūšių salotos, krapai ir kitos.
Visa tai „Evaldo daržovės” tiekia prekybos centrams Lietuvoje, restoranams, kitoms viešojo maitinimo įmonėms.
Kone pusė to, kas užauginama šiltuoju metų laiku, eksportuojama į Latviją, Švediją, Baltarusiją, kitas valstybes.
„Importas žiemą mums būtinas tam, kad su pardavėjais suderėtume gerą daržovių kainą pavasarį.
Prekybos centrų pageidavimu daržovės turi būti tiekiamos kiaurus metus.
Todėl tų žalumynų, kurių žiemą neauginame, – špinatų, gražgarsčių ar kitų atsivežame iš patikimų Italijos, Ispanijos daržovių augintojų. Tik jas patys supakuojame”, – sakė ūkio vadovas E. Masevičius.
Plėtros nebeplanuoja
Kiekviena daržovių siunta, tiekiama pardavėjams, ištiriama laboratorijose.
Pavyzdžiui, net ir netręšiant nuo saulės salotose susikaupia tam tikras kiekis nitratų.
„Blogiausia šiems augalams – drėgmės stygius. Jeigu bent pora dienų jos šiltnamyje liks nepalaistytos, pamačius laboratorijos tyrimų rezultatus nuo nitratų kiekio gali išsprogti akys”, – nusijuokė E. Masevičius.
Užtat ūkio šiltnamiuose, o vasarą – ir laukuose salotos yra nuolat laistomos.
Kompiuterizuota laistymo įranga šiltnamiuose buvo sumontuota pasinaudojus ankstesnių ES finansinių periodų parama.
O prieš porą metų jau iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos lėšų ūkis įsigijo ypač didelio našumo įrangos, skirtos daržovėms plauti, pjaustyti ir fasuoti.
Daržovių valgo mažiau
Pasak E.Masevičiaus, pora žmonių, dirbančių prie fasavimo linijos, per 4 valandas gali paruošti tiek produkcijos, kad ja būtų aprūpintos visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos parduotuvės, o pirkėjams daržovių pakaktų net keturioms dienoms.
„Projektą parengėme prieš krizę. Planavome plėtrą, nusižiūrėjome galingą įrangą.
Užklupus sunkmečiui teko plėtros išsižadėti.
Šiuo metu žmonės neperka tiek daug daržovių kaip prieš ketvertą metų”, – kalbėjo E. Masevičius.
2010-aisiais E. Masevičius, gavęs paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, sumontavo daržovių apdorojimo įrangą.
Pagal minėtos programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas” (nitratų direktyva ir investicijos į žemės ūkio produktų gamyba) projektui buvo skirta 691 tūkst. litų paramos.
Įrangos prireikia tuomet, kai nuplauti ir supakuoti reikia daug daržovių. Vasarą ji paleidžiama itin dažnai, o žiemą – prieš didžiąsias metų šventes.
Suteikė ir sertifikatą
Maždaug prieš metus ūkiui „Evaldo daržovės” buvo suteiktas ir Išskirtinės kokybės daržovių sertifikatas.
Jis išduodamas tik tokiems ūkiams, kurie laikosi tausojamosios žemdirbystės reikalavimų.
Anot E. Masevičiaus, iš 80 hektarų ūkio žemės maždaug pusė skirta išskirtinės kokybės daržovėms auginti.
„Daugiau plotų joms neskirsime. Tai sunkus ūkininkavimo būdas ir technologijos kitokios.
Pavyzdžiui, nenaudojame chemikalų ligoms ar kenkėjams naikinti.
Ruošiant žemę žolė iš pradžių išdeginama, tik tada beriamos sėklos”, – aiškino ūkio vadovas.
Šiuo metu viena svarbiausių jo užduočių – išrūpinti ūkiui tarptautinį sertifikatą „Global GAP” (anglų k. „Good Agricultural Practices”).
Tai dar vienas liudijimas, kad daržovės auginamos laikantis geros žemės ūkio gamybos reikalavimų.
Parama skatina tausoti aplinką
Užauginti išskirtinės kokybės produktų (jų pakuotės žymimos ženklu „Kokybė”) nėra paprasta. Daržoves tenka ravėti ir rankomis.
Kadangi mažiau tręšiama ir būna sunkiau apsaugoti augalus nuo puolančių kenkėjų bei ligų, mažesnis uždera ir derlius. Todėl žemdirbiai ar sodininkai imtis aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinami kviečiant pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.
Parama išskirtinės kokybės produktų gamintojus pasiekia dviem būdais.
Vienas jų – minėtos programos priemonė „Dalyvavimas maisto kokybės schemose”. Pagal šią priemonę ūkininkams kompensuojamos sertifikavimo patikros bei būtinųjų tyrimų išlaidos.
Parama skiriama sertifikavimo įstaigos imamam registracijos mokesčiui padengti, taip pat išskirtinės kokybės produkto pakuotės dizainui sukurti, etiketėms ir informacinėms skrajutėms apie produktus maketuoti ir spausdinti.
Per metus vienai žemės ūkio valdai pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose” skiriama parama negali viršyti 10 358 litų.
Pernai išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių augintojams parama pradėta teikti ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”.
Pagal šios priemonės programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema” ūkininkams kompensuojami derliaus nuostoliai, kurių patiriama dėl griežtesnių agrarinės aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo.
Parama skiriama už sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių plotus: per metus už hektarą bulvių ir daržovių mokamas 1091 litas, už hektarą serbentų – 1160 litų, už hektarą kitokių uogų ir vaisių – 1188 litai.
Numatyta, kad didžiausia parama pagal šią priemonę vienam ūkiui per metus yra 120 tūkst. litų.
Kompensacinės 2012-ųjų išmokos ūkininkams, kurių paramos paraiškose nėra nu–statyta neatitikčių, mokamos šiuo metu.
