Daugiau kaip tris mėnesius trukęs Seimo pirmininkui skirtų patalpų remontas parlamento viešbutyje sostinės Gedimino prospekte baigiamas, bet jas dailinusių statybininkų triūsą galės įvertinti tik V. Gedvilas.
Mat leidimo pasižvalgyti po būsimus apartamentus paprašęs „Lietuvos ryto” žurnalistas išgirdo griežtą „ne”.
„Kaip niekada nerodoma prezidentės rezidencija, taip ir šiuo atveju Vadovybės apsaugos departamentas ten uždraudė filmuoti, fotografuoti ir užeiti į svečius”, – perdavė Seimo pirmininko patarėja Aldona Jakavonienė.
Bet aiškių argumentų, kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus įrengtas būstas tapo valstybės paslaptimi, nepateikė nei Seimo kanceliarija, nei Vadovybės apsaugos departamentas.
Plušo net ir per šventes
Remonto darbai Seimo viešbučio penktajame aukšte, kur įsikurs V. Gedvilas, užvirė praėjusių metų pabaigoje. Darbininkai dirbo net per šventes.
Prieš tapdamas Seimo pirmininku V. Gedvilas gyveno viešbučio dviejų kambarių bute. Po rekonstrukcijos prie šio būsto prijungti dar du kambariai, kuriuose glausis ir sargybiniai.
Tačiau Seimo kanceliarijos vadovai iki šiol negali atsakyti, kiek mokesčių mokėtojams atsieis šie pertvarkymai.
Tik akivaizdu, kad kiti šiame viešbutyje įsikūrę Seimo nariai tokių gyvenimo sąlygų kaip V. Gedvilas neturi ir greitai neturės.
Priminė V. Muntianą
Įstatymai numato, kad rezidencija priklauso prezidentui, ji gali būti skiriama ir premjerui. Bet niekur nėra užsiminta apie rezidenciją Seimo pirmininkui. Tad koks šio būsto teisinis statusas?
„Tai jokia rezidencija, o tiesiog bendrabutyje įrengtos patalpos, kuriose galėtų gyventi Seimo pirmininkai”, – „Lietuvos rytui” aiškino Seimo kanceliarijos vadovo pavaduotojas Gedeminas Aleksonis.
Anot valdininko, tokio būsto ir apsaugos problema iškilo, kai Seimui pirmininkavo bendrabutyje gyvenęs Viktoras Muntianas.
„Pagal įstatymus pirmininkui rezidencija nepriklauso, nors apsauga to ir labai nori.
Todėl pasirinktas pigiausias sprendimo būdas.
Seimo statutas numato, kad parlamentarams suteikiama gyvenamoji patalpa viešbutyje. Jame yra skirtingo dydžio butų, ir Seimo kancleris gali pats nuspręsti, kokias patalpas kam skirti.
Šiuo atveju nėra perkama ar įrengiama rezidencija, o tik tvarkomos patalpos.
Jokie įstatymai nepažeidžiami – tik išsprendžiama vis iškylanti apsaugos problema.
Kaip norime, taip ir darome”, – dėstė G. Aleksonis.
Geriausia – nieko nematyti
Vadovybės apsaugos departamento vadovo Rymanto Mockevičiaus teigimu, natūralu, kodėl draudžiama žvilgtelėti į V.Gedvilo apartamentus: „Tai mūsų saugomas objektas. Ten įdiegtos apsaugos sistemos, kurių pašalinė akis neturėtų matyti.
O iš nuotraukų bus visiems matyti, kas ten padaryta ir kaip Seimo pirmininkas saugomas – kur jo gyvenamoji vieta, kur miegamasis, kur darbo kambarys, į kurią pusę langai.”
Bet paklaustas, ar departamentas reguliavo ir kokius svečius į savo nuosavus namus galėjo kviestis Irena Degutienė ar kiti Seimo vadovai, R. Mockevičius kiek suglumo: „Jeigu nuosavame name būtų įrengtos saugumo priemonės, mes saugomo asmens prašytume į tai atsižvelgti.
Šiuo atveju, matyt, Seimo pirmininkas į tai atsižvelgė.”
Pareigūnai persistengia
Tokie pareigūno išvedžiojimai nustebino Seimo opozicijos atstovą Jurgį Razmą, turintį ir vadovavimo parlamento kanceliarijai patirties.
Konservatorius priminė, kaip gausios delegacijos tiesiog šmirinėjo po Turniškėse nebaigtą įrengti Vyriausybės vadovo rezidenciją: „Keista, kad tai niekam nekliuvo, o šiuo atveju kuriamos paslaptys ir gerokai persistengiama.”
Politikas taip pat linkęs manyti, kad persistengia ir Seimo kanceliarija – nėra gerai, kai nesutvarkius teisinės bazės atsiranda specialiai Seimo pirmininkui skirtas būstas.
J.Razmos nuomone, pertvarkymai nėra racionalūs: „Juk akivaizdu, kad šiose patalpose svečių nepriimsi, todėl tokiems pertvarkymams nėra pagrindo.
Gal jie aktualūs apsaugos pareigūnams, bet jų problemas buvo galima išspręsti paprasčiau.”
Anot konservatoriaus, Seimo pirmininko rezidencijos apskritai nereikėtų įteisinti, net verta svarstyti, ar ji būtina ir premjerui.
