Atnaujinto namo privalumai kasmet mažėja

Ar po renovacijos gyvenimo kokybė daugiabučiame name pagerėja? Mokslininkų teigimu, nežymiai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) magistrantės Mildos Čiapaitės mokslinio darbo objektas – du daugiabučiai. Vienas renovuotas, kitas – ne.

Prieš 6 metus renovuoto namo sienos pažaliavo, jam reikia vis daugiau šilumos.<br>J. Stacevičius
Prieš 6 metus renovuoto namo sienos pažaliavo, jam reikia vis daugiau šilumos.<br>J. Stacevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Saulius Jarmalis ("Lietuvos rytas")

Mar 9, 2013, 3:45 PM, atnaujinta Mar 10, 2018, 7:11 AM

M. Čiapaitė tyrinėjo tuos pačius namus, kuriuose „Sostinė” šį šildymo sezoną kiekvieną mėnesį lygina dviejų identiškų butų šilumos sąskaitas ir išvadas pateikia skaitytojams.

Magistrantės tyrimo išvados atskleidė, kad per šešerius metus – prieš tiek laiko renovuotas Žirmūnų g. 3-iasis namas – jo būklė suprastėjo. Namui šildyti jau reikia daugiau šilumos nei iškart po renovacijos, taip pat oro judėjimo, drėgmės rodikliai vis dažniau neatitinka normų.

Dėvisi ir po renovacijos

„Tai buvo pirmasis daugiabutis, renovuotas Vilniuje. Tuomet dar nebuvo tokių technologijų, kokios naudojamos dabar. Kai kurių sprendimų, kaip antai orlaidės languose, niekas nebenaudoja. Mano tyrimas rodo, kad namas dėvisi ir po renovacijos”, – pasakojo M. Čiapaitė.

VGTU magistrantė atskleidė, kad sėkmingai atlikti tyrimų iš pirmo karto nepavyko: „Iš pradžių pastatų triukšmo izoliacijos, drėgmės, oro judėjimo, kitų makroklimato rodiklių skirtumai buvo tokie nežymūs, kad darbo vadovas pasiūlė matavimus atlikti dar kartą.”

Renovuotame pastate akivaizdžiai – 7 decibelais – geresnė garso izoliacija. Be to, jis sunaudoja 46 proc. mažiau šilumos. Tačiau komforto sąlygos butuose skiriasi nežymiai.

Neatnaujintame name žiemą būna per sausa, rudenį – per daug drėgmės. Renovuotame name mikroklimatas kiek stabilesnis.

Radiatoriai – vėsūs

Kai „Sostinė” prieš porą savaičių savaitę lankėsi renovuotame daugiabutyje, giedrame danguje plieskė saulė, nors lauke buvo maždaug 8 laipsniai šalčio. Pensininkės Juzefos Belunskienės svetainėje durys į įstiklintą balkoną buvo atvertos. Atvertas ir įstiklinto balkono langas.

Tačiau susidarė įspūdis, kad nuo to butas tik šyla, o ne šąla. Įstiklintame balkone, žvelgiančiame į pietų pusę, regis, buvo net šilčiau nei kambaryje. Moters bute visi radiatoriai buvo vos vos drungni.

Šiemet gautos sausio ir praėjusių metų gruodžio mėnesių sąskaitos irgi tokios pat „vėsios”. Už abu mėnesius, įskaitant gyvatuko mokestį, kuris sudaro ketvirtadalį visos sumos, moteris mokėjo maždaug po du šimtus litų.

Gruodžio sąskaita už šildymą buvo 144,58 lito ir 47,85 lito gyvatuko mokestis. Sausį sąskaita siekė 154,79 lito, o gyvatuko mokestis – 47,63 lito.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, tai vienas taupiausių namų Vilniuje.

Sąskaitos neišgąsdino

Kaimynystėje stovinčio identiško nerenovuoto namo gyventojai taip pat nelabai turi kuo skųstis.

Šalčiausius šią žiemą gruodžio ir sausio mėnesius 47 kvadratinių metrų ploto buto gyventojai už šildymą, įskaitant gyvatuką, mokėjo vos daugiau nei 300 litų.

Šio namo gyventoja Inga už šildymą, be gyvatuko, gruodį mokėjo 265,62 lito, o sausį – 283,68 lito. Gyvatuko mokestis abu mėnesius šiek tiek viršijo 47 litus.

„Sąskaitos už šildymą nepasirodė labai didelės.

Manau, kad nustebintų, jei jos siektų 500 litų. Tada tai jau tikrai būtų neprotinga”, – aiškino du mažamečius vaikus su vyru auginanti vilnietė.

Tiesa, ją nustebino kitkas.

Kiekvieną mėnesį gyventojai gauna nemažas sąskaitas už remonto darbus. Rugsėjį Inga turėjo sumokėti 73 litus už įvairius darbus, mistinių antenų demontavimas kainavo 20 litų, stogo remontas – per 70 litų.

„Ir taip kas mėnesį. Dauguma gyventojų atsisako mokėti, nes nežino, už ką”, – aiškino vilnietė.

Kada verta atnaujinti?

„Džiaugiuosi, kad namas jau renovuotas, nes nenorėčiau dar kartą metus kentėti tą triukšmą ir matyti zujančius darbininkus. Kuo anksčiau namas renovuojamas, tuo geriau. Kitiems gyventojams, norintiems renovuoti savo daugiabutį, reikėtų gerai pasverti savo galimybes, įvertinti, ką nori renovuoti”, – sakė J. Belunskienė.

Jai 47 kvadratinių metrų ploto buto renovacija kainuoja po 66 litus per mėnesį. Mokėti liko dar maždaug 10 metų.

Per metus už renovaciją ji sumoka daugiau nei už šildymą, o bendros išlaidos yra didesnės, nei Ingos šeima už šildymą per metus sumoka nerenovuotame name.

Verta pažymėti, kad maždaug per dešimt metų atsiperka tik pačios prasčiausios būklės daugiabučių namų, kuriuose išlaidos šildymui po renovacijos sumažėja bene tris kartus, atnaujinimas.

Vidutinės būklės daugiabučių renovacija kainuoja tiek pat, tačiau šilumos sutaupoma mažiau ir gali būti, kad po dviejų dešimtmečių namą vėl teks atnaujinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.