„Nugaišo paskutinis mūsų kaimo arklys. Išsivežė jį utilizuoti įmonė iš Rietavo”, – prieš keletą dienų sulaukiau žinios iš Utenos rajone gyvenančių artimųjų. O pavymui ir klausimo – ar tikrai nugaišusių arklių mėsa sudedama į konservus?
Neatmestina, kad ten, kur nėra tinkamos veterinarijos kontrolės, kone už dyką gauta arkliena ženklinama gali virsti ir brangia jautiena.
„Kaimo žmonių apgavystės ir arklių kontrabanda – nusikaltimas, kuris Lietuvoje toleruojamas”, – sako 14 metų arklių prekybos verslu užsiimantis individualios įmonės savininkas Romas Kaubrys.
Bendrovėms, kurios Lietuvoje legaliai superka arklius, suskaičiuoti pakaks vienos rankos pirštų. Užtat nelegalių perpardavėjų, anot R. Kaubrio, daugybė.
Ar jie nenugabeno arklių į Latvijos skerdyklas, iš kurių mėsos perdirbimo įmonės pirko skerdieną, gamino konservus ir pavadino juos „Sūdyta jautiena savo sultyse”?
Paaiškėjo, kad „savo sultyse” plaukiojo net 69 proc. arklienos, ir dar nežinia, kokios kokybės.
Tikrina kiekvieną arklį
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje kasmet paskerdžiama vis mažiau arklių. 2010-aisiais – 2250, o užpernai – 1939, pernai – 1887.
„Kiekvienas arklys prieš skerdžiant tikrinamas veterinarijos gydytojo, ar jis neserga. O vėliau žiūrima, ar mėsa tinka maistui”, – kalbėjo VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška.
Kad arklių, kurie parduodami mėsai, Lietuvoje sparčiai mažėja, patvirtino ir R. Kaubrys. Mat šių darbinių gyvulių kaime mažai kas laiko.
O iš žirgų, už kuriuos paklojama dešimtys tūkstančių litų, kepsnių niekas juk nekepa.
Tad ar yra tikimybė, kad europiečiai, užkandę falsifikuotų gaminių, paragavo ir lietuviškos arklienos?
„Esu arklių pirkėjas. Netikiu, kad mūsų arkliena būtų patekusi aferistams į rankas. Italai juk dievina šią mėsą.
Iš mūsų skerdieną perka ne pusgaminių gamintojai, o restoranai. Bet aš galiu laiduoti tik už save, o ne už nelegalius arklių supirkėjus – jų knibždėte knibžda visoje Lietuvoje.”
Nerado prie ko prikibti
Pats R. Kaubrys pernai sakė nupirkęs apie 2000 arklių.
Jų verslininkas nebegabena į Italiją kaip anksčiau: jie buvo parduoti įmonei, kuri gyvulius skerdė ir eksportavo mėsą.
Lietuvoje arkliai skerdžiami tik vienoje skerdykloje, priklausančioje bendrovei Pajūrio mėsinei, kuri savo ruožtu yra antrinė „Agrovet” įmonė.
Įsiplieskus arklienos skandalui VMVT pakilnojo visus dokumentus, rodančius, kur pajuda arklių mėsa iš skerdyklos. Tačiau prikibti nebuvo prie ko.
Pasak G. Čereškos, dauguma arklienos parduota Italijoje, šiek tiek – Latvijos, Estijos, Švedijos perdirbėjams bei mūsų šalies bendrovei „Delikatesas”.
Pagerina spalvą ir skonį
„Nėra galimybės, kad lietuviška arkliena pateko į falsifikuotus gaminius”, – purtė galvą Saulius Vaitėnas. Jis irgi gabena šią mėsą italams – į Milaną bei Sardinijos salą.
Kas savaitę – po 12–14 tonų. Arkliai vis dar superkami iš kaimo žmonių, kurie po vieną kitą gyvulį paaugina ir parduoda.
Kodėl jautieną aferistai sumanė pakeisti arkliena? „Arkliena maždaug 10–15 proc. pigesnė už jautieną. Bet tikrai ne šešis kartus, kaip buvo aiškinama kilus falsifikavimo skandalui.
Jos dedama į maltą jautieną, nes pagerina ir spalvą, ir skonį.
Manyčiau, geriau jau arkliena farše negu dažai.
Juk tai gera mėsa – ne nuodai”, – kalbėjo S. Vaitėnas.
Jis neneigė, kad arklienos rinkos kainas iškraipė Rumunija. Tai didelė, daug arklių auginanti šalis. Tačiau neseniai buvo uždraustas arklių eismas šios valstybės keliuose, todėl gyvuliai tapo nebereikalingi.
Skerdžiami ir ligoti?
Lietuvoje už arklį žmonės gali gauti apie 1600–2000 litų. Už kilogramą gyvojo svorio, nelygu arklio dydis ir įmitimas, mokama 3–4 ar net 5–6 litai.
Vidutiniškai arklys sveria 400–500 kilogramų. Sunkiųjų veislės arkliai – sunkesni. Jų svoris gali siekti ir 800 kilogramų.
Vis dėlto ir S.Vaitėnas neatmetė, kad kontrabandininkai įstengia kaimynų skerdykloms įsiūlyti ligotų, vaistais gydytų arklių.
„Jeigu kontrolės nėra, tai nėra.
Man neįtikėtina, kad kas specialiai skerstų sergančius gyvulius.
Kita vertus, spaudoje nuolat pasitaiko skelbimų apie superkamus negyvus arklius. Negi tik šunims jie sušeriami?” – svarstė pašnekovas.
Italams – po arklį kitą
Pakruojo rajone ūkininkaujantis Alvydas Vasiliauskas susiraukia vos nugirdęs blogą žodį apie arklieną. Jo namuose ne kartą kvepėjo kepsniais ar šašlykais iš šios mėsos.
Nors jo šeimą maitina grūdai ir kiaulės, ūkininkas kasmet vieną kitą arklį užaugina mėsai ir parduoda italams. Per pastaruosius dvidešimt metų į Italiją jis išgabeno apie 40 arklių.
„Italai ypač vertina šios mėsos kokybę. Pažįstu visus Lietuvos arklininkus, kurie veža šiuos gyvulius į Italiją. Nė vienas blogo žodžio apie arklieną nepasakytų.
Arklys – švariausias gyvūnas, tik tiek, kad Lietuvoje nėra arklienos valgymo tradicijų”, – aiškino ūkininkas.
Pasak A. Vasiliausko, bičiuliai, vežantys jo arklius į Italiją, lauktuvių buvo atgabenę ir vytintos bei rūkytos arklienos dešros. Ji buvo nepaprastai gardi.
Vienas ūkininko auginamų kumeliukų neseniai pateko į avariją. „Arkliams kaulų lūžiai negyja, teko su juo atsisveikinti. Užtat iš skerdžiaus gavau kumpio.
Ko tik žmona neprigamino: ir šašlykų, ir guliašo. Labai gardi mėsa, sultinga. Šiek tiek primena briedieną”, – kalbėjo A.Vasiliauskas.
Kazachai negali be dešrelių
Kazachstano olimpinės rinktinės nariai – iš viso 114 sportininkų – pernai į Londone vykusias žaidynes nepamiršo atsiųsti vytintų arklienos dešrelių.
Mat kazachai tiki, kad tradiciniai patiekalai padeda sportininkams – ypač boksininkams, imtynininkams, sunkiaatlečiams – geriau pasirodyti varžybose. Šios sporto šakos atstovams reikia daug baltymų turinčio maisto.
Arkliena yra neatskiriama tradicinės kazachų virtuvės dalis, ypač vertinamos džiovintos arklienos dešrelės kazai („kazy”).
Arklienos dešrų gamybos idėją prieš keletą metų bendrovės „Delikatesas” vadovui Viliui Kaikariui įpiršo uzbekai. Įmonė sukūrė dešrų receptūrą, prikimšo ir prirūkė jų uzbekams. Sėkmingai pardavę pradėjo jų gaminti ir sau.
„Firminių mūsų parduotuvių lentynas vis dar tenka papildyti „Totoriška” šaltai rūkyta arklienos dešra. Vadinasi, gamybos nutraukti dar nėra reikalo”, – šyptelėjo V. Kaikaris.
Šios dešros parduodamos Latvijoje, Estijoje, Anglijoje.
Eksporto upės pamažu senka
Statistikos departamento duomenimis, arklienos eksportas per pastaruosius ketverius metus traukėsi. 2009-aisiais į Italiją iš Lietuvos buvo išgabenta 855 tonos arklienos bei 990 arklių.
2010-aisiais Italiją iš Lietuvos pasiekė 919 arklių bei 777 tonos jų mėsos. Užpernai prekyba dar labiau sumenko: į Italiją išgabenta 487 arkliai bei 694 tonos arklienos.
Pernai gyvų arklių eksportas beveik nutrūko: italus pasiekė vos 30 arklių bei 626 tonos arklienos. Pagal vertę, vieno jos kilogramo kaina pernai siekė 10 litų, 2010-aisiais – 9 litus.
Šiek tiek arklienos Lietuva ir įsiveža. 2009-aisiais 5 tonos šios mėsos buvo nupirkta iš estų, 2010-aisiais – apie 3 tonas iš estų bei suomių. Pernai apie 8 tonas buvo atsigabenta iš Ispanijos, apie toną – iš Bulgarijos.
Vilioja didelė maistinė vertė
Arkliena yra gerokai vertingesnė už bet kurią kitą mėsą. Joje gausu baltymų, cinko, vario, kalio, vitaminų A, E, B12 bei geležies. Nuo seno šią mėsą valgyti patariama besilaukiančioms moterims bei anemija (mažakraujyste) sergantiems žmonėms.
Arkliai atsparūs galvijų pasiutligei bei įvairioms parazitų sukeliamoms ligoms, todėl be baimės arklieną galima valgyti žalią.
Nevertėtų abejoti ir jos natūralumu, nes arkliai, skirtingai nei galvijai, paprasčiausiai neištvertų jokių hormonų injekcijų.
Arklieną ypač vertina Vidurinės Azijos, Kinijos, Japonijos bei Pietų Amerikos gyventojai. Kinija apskritai yra didžiausia arklienos vartotoja pasaulyje – kasmet kinai jos suvalgo apie 400 tūkst. tonų.
Antrojoje vietoje pagal suvartojamą arklienos kiekį yra Kazachstanas.
Meksika yra didžiausia arklienos gamintoja pasaulyje. Ji kiekvienais metais į tarptautinę rinką patiekia apie 80 tūkst. tonų arklienos.
Italijoje arklienos kepsnys – įprastas
Paulius Jurkevičius, LR korespondentas Romoje ir Vatikane:
"Arklienos skandalas Europoje italams atrodo keistas ir nelabai suvokiamas. Šioje šalyje arkliena – gurmanų vertinamas skanėstas.
Europoje būtent italai daugiausia suvalgo arklienos kepsnių. Vidutiniškai vienas gyventojas per metus nusiperka 1,3 kilogramo šios mėsos. Iš viso šalyje per metus suvalgoma maždaug 30 tūkst. tonų arklienos.
Italijoje yra ir specializuotų restoranų, kurie siūlo patiekalų iš arklienos.
Arklieną ypač vertina tų regionų gyventojai, kurių gastronominės tradicijos nuo seno susijusios su šios mėsos vartojimu. Pavyzdžiui, Pietų Apulijos mėsinėse arkliena yra labiausiai perkama mėsa.
Pastaruoju metu ir Šiaurės Italijos gyventojai vis dažniau ryžtasi paragauti arklienos kepsnio.
Iš arklienos Apulijos ir Sardinijos šeimininkės gamina daug puikių patiekalų.
Esu ragavęs lazanijos su malta arkliena. Sodraus, ryškaus skonio įdaras buvo daug gardesnis už įprastos receptūros lazanijos.
Ant grotelių iškepta kraujinga ir sultinga arkliena patiekiama su keptomis daržovėmis, troškintais artišokais, pakeptais pankoliais. Vyno someljė restoranuose taip pat mielai pataria, kaip teisingai suderinti neįprasto skonio arklienos kepsnį su vynu.
Italams puikiai pažįstamas ir lietuviškos arklienos skonis. Lietuviška arkliena čia – viena labiausiai vertinamų.
Tiesa, Italijoje gyvūnų apsaugos aktyvistai reikalauja uždrausti arklienos vartojimą, nes vežami iš užsienio gyvuliai patiria didelių kančių.
Ketinama pasiūlyti parlamentui naują įstatymo projektą, kuris uždraustų vartoti ne tik arklieną, bet ir asilieną, kurią italai taip pat mėgsta".
