Apsaugos darbuotojai teigia, kad įprastai besielgiantiems pirkėjams su apsauga problemų nekyla, tereikia nepamiršti susidėti prekių į krepšį.
Tuo tarpu teisininkai tvirtina, kad prekybos centrų taisyklės – dar ne įstatymas ir už jų nesilaikymą prievartos griebtis griežtai draudžiama.
Pirkėjas su šunimi laukiamas mažiau, nei kartą apsivogęs
Pirkėjų atranka prasideda dar prieš įžengiant į parduotuvės patalpas. Beveik visų kalbintų parduotuvių atstovai teigė, kad griežčiausiai žiūrima į žmones su gyvūnais, jiems patekti į maisto prekių parduotuves draudžia ir įstatymas.
Drabužių parduotuvių darbuotojai taip pat paprašo, kad į prekybos vietą pirkėjai nesineštų ledų, ar kitokio maisto, su kurio nesunku sutepti drabužius.
Tuo tarpu įkaušę pirkėjai ne visuomet sulaukia prašymo pasišalinti.
„Apsvaigusiems žmonėms negalime drausti užeiti į parduotuvę, jei jie eina pirkti drabužių“,- portalui lrytas.lt sakė drabužių parduotuvės „Tally Weijl“ vadovė Ieva Sabaliauskaitė.
Žinoma, padėtis pasikeičia, jei pirkėjas pradeda triukšmauti ar kabinėtis prie aplinkinių.
„Jei asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, ima elgtis nederamai ir kelti grėsmę aplinkinių saugumui, tuomet apsaugos darbuotojai imasi priemonių ir gali tokį asmenį paprašyti palikti parduotuvę“,- sakė „Topo centro“ atstovė Eglė Žemaitienė.
Net kelis kartus pagautas bandantis išsinešti prekes žmogus yra įleidžiamas, tik stebimas gerokai atidžiau.
„Jei asmuo jau buvo sugautas vagiantis toje parduotuvėje, apsaugos darbuotojai tikrai jį įsimins ir tokį pirkėją stebės atidžiau, tačiau neuždraus eiti jam į prekybos centrą“,- tvirtino „Rimi“ atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Iš anksto atspėti, kas yra vagis – neįmanoma?
Parduotuvių atstovai tvirtino, kad išankstinių nuostatų apie pirkėjus stengiamasi nesusidaryti, mat būtų nesąžininga vien iš išvaizdos spręsti apie žmogų.
„Negalima žmonių vertinti stereotipiškai, neteisinga manyti, kad iš veido išraiškos ar drabužių galima nustatyti, kad žmogus atėjo vogti. Su pavogtomis prekėmis yra sulaikomi skirtingo amžiaus žmonės – nuo moksleivių iki senjorų, nemaža dalis – moterys, tad išskirti vieną grupę būtų sudėtinga“,- portalui lrytas.lt sakė „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.
Nors vagių išvaizda, amžius ir lytis gali skirtis, jų darbo metodai – panašūs.
„Pastebėjome tendenciją, kad dažniau vagiliaujama keliese: vienas nukreipia konsultančių dėmesį, kitas – vagia. Atidžiau stebimi keistai besielgiantys asmenys, nepriklausomai nuo jų lyties ar amžiaus.
Atkreipiame dėmesį į grupelėmis vienoje vietoje ilgiau stoviniuojančius asmenis, triukšmaujančius, akivaizdžiai apsvaigusius, itin ilgai užtrunkančius matavimosi kabinose. Dažnai pasitaiko, kad jie ateina į parduotuvę žinodami tiksliai, kokio modelio ir dydžio daiktą vogs, o vėliau pavogtą prekę minimalia kaina perduoda užsakovui“,- pasakojo I. Sabaliauskaitė.
Tiek I. Sabaliauskaitė, tiek R. Stanaitytė-Česnulienė pastebėjo, kad dažniausiai nemalonumų kyla su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis – jiems vagystės yra būdas prasimanyti lengvų pinigų.
Apsaugos tarnybos vadovas: „Jei kiekvieną kartą reiktų kviesti policiją, nereikėtų apsaugos“
Prekes ne dėl savęs, o dėl kitų vagiančius žmones pagrindiniais kenkėjais laiko ir apsaugos tarnybos.
Vagims patraukliausia prekė – brangi ir maža. Elektronikoje tai USB raktai, fotoaparatai. Maisto prekių parduotuvėse – brangi mėsa, skutimosi priemonės. Tokias prekes nesunku pavogti ir paskui parduoti.
„Nepilnamečiai pavagia šokolado batonėlį ar cigarečių pakelį, bet jie tikrai nėra tokie žalingi kaip tie, kurie vagia tam, kad paskui parduotų už trečdalį kainos „draugams“ ar „dėdėms“, kurie laukia už parduotuvės. Rizikingiausia grupė yra asocialūs žmonės, nes jie neturi ko prarasti, jie kartais net pinigų maistui neturi“,- portalui lrytas.lt sakė Saugos tarnybos „Eurocash1“ direktorius Vytautas Labeckas.
Anot pašnekovo, savotiškų problemų apsauginiams sukelia elektronikos parduotuvėse dienas leidžiantys paaugliai.
„Jaunuoliai tuo tarpu nėra pavojingi, jie nebent truputį apsunkina darbą, kai kokioje elektronikos parduotuvėje pusę dienos kokį „iPad“ ar mobilų telefoną maigo. Tačiau jei jie neperžengia ribų, nepradeda parduotuvėje dūkti ar siausti, tuomet jie nėra išprašomi. Juk parduotuvė tam ir yra, kad jie galėtų apžiūrėti prekes, o kitą dieną galbūt ir nusipirkti“,- kalbėjo V. Labeckas. Pašnekovas pasidalijo patarimais, kaip reiktų elgtis parduotuvėje, kad apsaugos darbuotojams nekiltų įtarimo.
Reiktų ilgai nestoviniuoti prie vienos lentynos, stengtis paimtas prekes iškart dėti į krepšį, o ne kelis kartus padėti ant lentynos ir vėl paimti. Svarbiausia taisyklė - vos įėjus į parduotuvę stverti specialų krepšį ar vežimėlį prekėms susidėti. Net jei užbėgama trumpam ir dėl vieno produkto.
„Žmogus ateina trumpam, gal vieną sūrelį pasiima, įsideda į kišenę, nueina iki kasos, jį ištraukia, atsiskaito. Bet iš kur apsaugai žinoti, kad jis ten ne du tokius sūrelius įsidėjo? Tuomet ir tenka stabdyti ir prašyti parodyti kišenes“,- sakė apsaugos įmonės vadovas.
Tuomet, anot pašnekovo, laukia du keliai: arba susitariama gražiuoju, arba tenka laukti, kol atvyks policija ir patikrins sulaikyto asmens daiktus.
Sulaikytas pirkėjas gali mėginti spyriotis, tačiau tai nepatartina. Priešingai nei teigia kai kurie žmonių teisių gynėjai, apsaugos darbuotojams darbe leidžiama panaudoti tiek fizinę jėgą, tiek kitas priemones, įskaitant šaunamąjį ginklą.
„Apsauginiai vykdo ne tik prekybininkų apsaugą, bet ir viešosios erdvės priežiūrą. Yra išprašomi asmenys, kurie yra neblaivūs, geria, nesilaiko higienos normų, trukdo darbuotojams ir pirkėjams. Dažniausiai iš pradžių darbuotojai paprašo išeiti, o tuomet iškviečia apsaugą. Tada ateina apsauga, ir arba žmogus gražiuoju išeina, arba yra išlydimas.
O tuomet ir prasideda „Mes visi lygūs“, „Čia vieša vieta“, „Kur mano teisės“ ir taip toliau. Žmonės žino savo teises, yra kažką skaitę, bet ne iki galo. Jei kiekvienam tokiam atvejui būtų privaloma kviesti policiją, nereiktų apsaugos“,- sakė V. Labeckas.
Teisininkas: „Prekybos centro taisyklės negali riboti asmens teisių“
Avokatų kontoros „Nordia Baublys & Partners“ teisininkas Darius Bačinskas portalui lrytas.lt teigė, kad prekybos centrų taisyklės nesuteikia preteksto apsauginiams imtis smurto prieš pirkėjus.
Net ir daugeliui parduotuvių nepatinkantis prekių fotografavimas ar kainų užsirašymas neturėtų būti laikomas baudžiama veikla.
„Prekybos centro „taisyklės“ jokiu būdu negali riboti asmens teisių, kurias suteikia įstatymas, pavyzdžiui, rinkti informaciją. Antra vertus, sunkus tokių taisyklių praktinio įgyvendinimo aspektas.
Visų pirma – lankytojų supažindinimas su jomis, nes šalys turi žinoti dėl ko susitaria (juk kiekvieno pasirašytinai nesupažindinsi, o viešas taisyklių pakabinimas ant sienos vargu ar gali būti laikomas tinkamu supažindinimu).
Antra – kokio pobūdžio sankcijos gali būti taikomos už šių taisyklių nesilaikymą. Gal ir galima paprašyti nesikalbėti garsiai ar nefotografuoti, nes tai „pažeidžia“ taisykles, tačiau akivaizdu, kad už jų nesilaikymą asmuo prievarta (juo labiau fizine) iš prekybos centro pašalintas negali būti, jis negali būti verčiamas trinti surinktą informaciją“,- sakė D. Bačinskas.
Prekybos centras nėra tokia vieša vieta, kaip parkas ar gatvė, nes priklauso privačiam asmeniui, tačiau jame iš esmės galioja padoraus viešo elgesio taisyklės. Apsaugos darbuotojai prekybos centre – tikrai ne visagaliai.
„Apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą darantį administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, tačiau neturi teisės jo tardyti, privalo gerbti jo konstitucines teises ir laisves, privalo nedelsiant jį perduoti policijai.
Apsaugos darbuotojas turi teisę pareikalauti iš įtariamojo pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir, tik gavus jo sutikimą, juos apžiūrėti“,- vardijo D. Bačinskas. Kartais iškylantis klausimas dėl prekių sugadinimo – ypač aktualus, kai nuo lentynos nukrenta brangaus gėrimo butelis – priklauso nuo konkrečios situacijos.
Jeigu prekę užkliudė neapdairus pirkėjas, iš jo gali būti pareikalauta atlyginti žalą. Tačiau jei užkliudymui sąlygos buvo sukurtos dėl pardavėjo kaltės (nesaugus, nerūpestingas prekių išdėstymas), tokių reikalavimų neturėtų kilti.
