Per metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užregistruoja apie 2,5 tūkst. vartotojų skundų. Trečdalis jų pasitvirtina.
Dėl vartotojų budrumo šiemet iš parduotuvių lentynų buvo surinktos kirmėlėtos džiovintos figos ar uždrausta prekiauti maisto papildais, kurie sukėlė astmos ir alergijos priepuolį vienam kūdikiui.
Tiesa, kartais skundai būna nepagrįsti: tiesiog įpykę vartotojai nori iškeikti gamintojus, kurie, anot jų, siekia pasipelnyti iš pirkėjų ar juos apnuodyti.
„Aiškiai žinome, kada būna pilnatis ir žmonės tenori išsikalbėti, išlieti emocijas”, – kalbėjo VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Skaičiavo kirmėlių lervas
VMVT šiemet uždraudė platinti bulgariškus maisto papildus kūdikiams „Lactokid”, kai į inspektorius kreipėsi tėvas, kurio atžalai šie papildai sukėlė alergiją ir astmos priepuolį.
Atlikus laboratorinius tyrimus maisto papilduose buvo aptikta laktozės, kuri nebuvo nurodyta produktų ženklinimo etiketėse. Laktozė nemažai žmonių sukelia negalavimų.
Į inspektorių akiratį taip pat po vartotojo skundo pateko ir džiovintos figos, į Lietuvą įvežtos iš Turkijos. Pirkėjas, įsigijęs vieną pakuotę figų, joje aptiko vabzdžių liekanų, kitą dieną nusipirko dar kelis pakelius ir toliau skaičiavo lervas.
Kitą dieną tokį pat tyrimą atliko ir inspektoriai, tačiau laboratorijoje. Ir jie džiovintose figose aptiko negyvų vabzdžių ir jų lervų.
Paaiškėjo, kad tokių figų Lietuvoje buvo išplatinta 3 tonos.
Vietoj sviesto – margarinas
Kito žmogaus skundas padėjo inspektoriams aptikti sukčiaujantį gamintoją. Vyras įsigijo šakotį, kuriam kepti, kaip buvo rašoma etiketėje, naudotas sviestas, tačiau skundėsi nejaučiantis sviesto skonio.
Inspektoriai patikrino šakočių kepimo įmonę Zarasuose. Paaiškėjo, kad bendrovė turi dvi receptūras: pagal vieną, šį saldumyną kepa su sviestu, pagal kitą – su margarinu. Tačiau pristigo sąžinės klijuojant etiketes. Tad pirkėjas įsigijo šakotį su margarinu, nors etiketėje buvo nurodytas sviestas.
Ar plauna mišraines?
Kartą į inspektorių kabinetą atskubėjo vilnietė su pusiau nuvalgytu vadinamosios lietuviškos baltos mišrainės indeliu.
Dėl skonio priekaištų ji neturėjo, tačiau sutriko pamačiusi, kad vietomis mišrainė intensyvios baltos spalvos. Pirštu palietusi majonezą primenantį padažą moteris jį patrynė į delną ir jis nusidažė baltai. Toks pat buvo ir vilnietės liežuvis.
Paaiškėjo, kad gamintojai tiesiog prastai išmaišė padažui naudojamus dažus. Todėl į vieną vietą supuolusi balta masė ir nudažė moteriai liežuvį. Priekaištauti gamintojams nebuvo dėl ko – etiketėje buvo nurodyta, kad mišrainei naudojamas dažiklis.
„Dažai nenatūralūs. Klausiau gamintojų, kodėl deda dažų į mišrainę. Paaiškėjo, kad dėl išvaizdos, mat antrą dieną bulvės pagelsta, tad pirkėjams mišrainė atrodo nebepatraukli ir jos nebeperka. O dažai geltonį paslepia”, – pasakojo A.Išarienė.
Inspektorių ausis yra pasiekusios ir kalbos apie parduotuvėse galimai plaunamas mišraines, neva netgi su indų plovikliu.
„Atlikome tūkstančius patikrinimų, tačiau tokių pažeidimų nenustatėme. O dešros tiek parduotuvėse, tiek turgavietėse nuvalomos, tačiau jos bąla nuo išsiskiriančios druskos, tai nėra bėda”, – sakė A.Išarienė.
Raidės bus didesnės
Skundžiamasi ir dėl įsigytų produktų, kurių pasibaigęs galiojimo laikas, ar netinkamo ženklinimo, ypač dėl per mažų raidžių produkto aprašuose.
„Net mūsų inspektoriai eidami tikrinti parduotuvių nešasi lupą. Nuo kitų metų įsigalios reikalavimas, kad pati mažiausia raidė etiketėje turės būti ne žemesnė nei 1,2 milimetro”, – sakė maisto specialistė.
Ji prisiminė atvejį, kai vartotojui užkliuvo ne raidžių dydis, o tyčia ar netyčia klaidingai atliktas vertimas.
„Ant sausainių pakuotės lietuviškai buvo parašyta „augaliniai riebalai”, o angliškai – „hidrinti riebalai”. Visi žino, kad pastarieji nėra naudingi sveikatai”, – sakė A.Išarienė.
Į inspektorius kreipėsi ir kita atidžiai etiketes skaitanti moteris. Ji kurį laiką savo atžaloms pirko vieno gamintojo riestainius, kurių etiketėje buvo nurodoma, kad jokių priedų nedėta. Tačiau vieną dieną įsigijusi įprastinių riestainių išvydo etiketėje informaciją apie 5 maisto priedus.
„Sunerimusi moteris parašė mums, klausė, kiek laiko ji buvo apgaudinėjama. Paaiškėjo, kad gamintojas išties pakeitė receptą, mat kepti riestainius naudojant priedus yra pigiau”, – pasakojo A.Išarienė.
Nepatiko ryžių kvapas
Šiemet parduotuvėse nebegalima įsigyti ir vieno indų gamintojo ryžių. Pranešimų dėl jų inspektoriai sulaukdavo ir anksčiau. Tačiau galutinį tašką šioje istorijoje padėjo dviejų vartotojų skundai.
Vienas kaunietis pasiskundė įsigijęs nemalonaus kvapo ryžių. Taip sutapo, kad beveik tuo pat metu dėl to paties kreipėsi ir vilnietis. Tiesa, šio vyro pirktų ryžių pavadinimas buvo kitoks. Tačiau paaiškėjo, kad abiejų nusipirkti ryžiai – to paties Indijos gamintojo.
„Buvo nutarta, kad toks produktas nepriimtinas mūsų pirkėjams, tad šio gamintojo ryžiai buvo pašalinti iš prekybos”, – pasakojo A.Išarienė.
Ji įsitikinusi, kad pavasarį, kai tiktai pasirodys braškės, užplūs skundai, mat taip nutinka kasmet: žmonės dvejoja, ar tikrai nusipirko lietuviškų braškių, kaip rašoma etiketėse, o ne lenkiškų.
„Neretai turgelyje skelbiama, kad parduodamos ekologiškos lietuviškos braškės, o nuvykus ir patikrinus dokumentus paaiškėja, kad nei ekologiškos, nei lietuviškos”, – sakė VMVT Maisto skyriaus vedėja.
Kliuvo ir kvapas, ir skonis
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet gauna ir ištiria per 2 tūkstančius skundų.
2012 metais buvo užregistruoti 2477 vartotojų skundai, kuriuos ištyrus 788 pasitvirtino. Palyginti su 2011 metais, skundų skaičius nežymiai sumažėjo (2011 m. gauti 2748 skundai).
2012 m. daugiausia skundų gauta dėl maisto produktų kokybės (pakitusio ar nebūdingo skonio, konsistencijos, kvapo), jie sudarė 47 proc. visų pagrįstų skundų.
Gyventojai daugiau skundėsi dėl higienos pažeidimų (16 proc.) ir maisto produktų, kurių pasibaigęs vartojimo terminas (14 proc.).
Tačiau sumažėjo skundų dėl ženklinimo pažeidimų, jie sudarė 9 proc. (2011 ir 2010 m. – 12 proc.).
Praėjusiais metais vartotojai dažniausiai skundėsi dėl prekybos įmonėse įsigytų maisto produktų, mėsos ir mėsos gaminių, viešojo maitinimo patiekalų kokybės.
