Latvijos policija šiais metais lietuviško kapitalo bendrovės antrinėje įmonėje Rygoje sulaikė ir konfiskavo maždaug 6000 padirbtų pramoninių guolių.
Su originalių guolių klastotėmis neretai tenka susidurti ir Lietuvos pramonės įmonėms.
Lietuvos techninės priežiūros inžinierių asociacijos prezidentas Paulius Daugalis pasakojo, kad vienas automobilio guolis, įsigytas atsarginių prekių parduotuvėje, buvo nusiųstas gamintojui, kuris buvo nurodytas etiketėje.
Gamintojas patikino, kad tai – klastotė.
Gamino net Italijoje
P. Daugalis prisiminė ir į Lietuvą prieš penkerius metus įvežtus padirbtus guolius – juos atgabeno Lenkijos remonto įmonės darbuotojai, turėję taisyti įrenginius mūsų šalyje.
Dar vienas atvejis nustatytas, kai lietuvius padirbėjus pričiupo latvių policininkai. Lietuvos įmonės padalinys kaimyninėje šalyje prekiavo iš Azijos įsivežtomis klastotėmis.
Daugiausia klastočių į Europos valstybes patenka iš Kinijos, Singapūro ir kitų Azijos šalių.
Įrenginių detalių nelegalios gamyklos pastaraisiais metais atskleistos ir Europoje.
Viena tokia uždaryta prie Turino Italijoje, o kita – prie Stambulo Turkijoje. Šiose įmonėse buvo padirbinėjamos žinomų gamintojų patentuotos detalės.
Pagausėjo sunkmečiu
Anot tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos SKF atstovo Normundo Sarsuno, Baltijos šalyse taip pat aptinkama klastočių.
„Sunkmečiu jų daugėja visose ekonominės veiklos srityse – nuo plataus vartojimo prekių iki siauros specializacijos, nišinių verslo sektorių”, – sakė N. Sarsunas.
Antai neseniai Vengrijos valstybinė geležinkelių kompanija, patikrinusi tiekėjų tiekiamas dalis, aptiko nekokybiškų guolių klastočių, kurios buvo naudojamos remontuojant lokomotyvus ir galėjo sukelti avarijas.
Guolių klastotės konfiskuotos ir Lenkijoje bei Slovakijoje. Čekijoje sulaikytas net 7 tonų padirbtų pramoninių guolių siuntinys. O Švedijoje už guolių klastočių platinimą dideliu mastu jau nuteistas ir įkalintas vienas asmuo.
Stabdo ištisas gamyklas
Anot P. Daugalio, dėl padirbtų, neoriginalių remonto dalių naudojimo pramonės įmonėse genda brangūs įrenginiai.
Tarkim, vienoje plieno gamyklų atlikus įrenginių remontą jie sulūžo jau po dviejų valandų.
Gamykla buvo priversta stabdyti veiklą, išmontuoti nekokybiškus guolius ir sumontuoti senuosius.
Patikrinus daugiau kaip 1000 naujų guolių paaiškėjo, kad tai klastotės.
Vienoje Europos naftos perdirbimo gamykloje teko įmonę stabdyti net avariniu būdu, mat praėjus dviem dienoms po planinio remonto sugedo pagrindinis įrenginys.
Patikrinus remonto metu sumontuotus mechanizmus paaiškėjo, kad tai padirbiniai.
Tuo metu dideliame krovininiame laive, po remonto išplaukusiame į reisą, ėmė vibruoti pagrindinis generatorius.
Savo jėgomis atlikusi remontą įgula aptiko generatoriuje sumontuotus nekokybiškus, suklastotus guolius.
Geriausias rodiklis – detalės kaina
Vienos didžiausių šalyje atsarginių detalių ir serviso įmonių „Tanagra” komercijos direktorius Gediminas Nortkus tvirtino, kad jau senokai negirdėjo apie falsifikuotas lengvųjų automobilių detales.
„Mes jas gauname iš maždaug 80 skirtingų tiekėjų ir dėl jų kokybės bėdų nekilo”, – sakė pašnekovas.
Tiesa, jis prisiminė, kaip 2006 metais jam būnant parodoje Maskvoje vienas gamintojas iš Kinijos siūlė pagaminti pakabos detalių ir supakuoti taip, kad šios faktiškai nesiskirtų nuo garsaus vokiečių gamintojo „Lemforder”.
Tik raidė o būtų be dviejų taškų, o firminis bendrovės ženklas – tupinti pelėda – buvo be išraiškingų blakstienų.
Prieš porą metų jis tvirtino girdėjęs gandus, kad Vilniaus rajone kažkoks arabas įsigijo apleistą fermą, joje restauruodavo automobilių pakabos detales ir, supakavęs kaip naujas, vėl parduodavo.
„Tačiau tai tik gandai, pats tokių prekių nei mačiau, nei čiupinėjau”, – sakė G. Nortkus.
Didžiausio servisų tinklo šalyje „Kemi” generalinis direktorius Žygimantas Tubutis taip pat tvirtino, kad jų tiekėjai nerizikuoja savo reputacija ir nesiūlo falsifikuotos produkcijos.
„Iš mūsų klientų tik kokie 0,5 proc. atsiveža savo detales, visi kiti perka pas mus. Tačiau kaip yra mažuose servisuose – nežinau”, – kalbėjo jis.
Pasak Ž. Tubučio, apie abejotiną detalės kokybę galima spręsti iš kainos.
Jeigu lengvojo automobilio rato guolis be stebulės kainuoja vidutiniškai apie 150 litų, pirkdamas tokią prekę už 70 litų jau smarkiai rizikuoji.
