Didesnis žemės mokestis prispaus ne visus

Prestižiniuose Kauno rajonuose, Žaliakalnyje bei miesto centre, nekilnojamojo turto turintiems kauniečiams teks mokėti didesnius žemės mokesčius.

Nuo šių metų sausio 1-osios savivaldybėms suteikta teisė pačioms nustatyti žemės mokesčio tarifą.<br>M. Patašius
Nuo šių metų sausio 1-osios savivaldybėms suteikta teisė pačioms nustatyti žemės mokesčio tarifą.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis ("Laikinoji sostinė")

Mar 16, 2013, 9:14 AM, atnaujinta Mar 9, 2018, 9:51 PM

Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje įsigaliojo nauja žemės apmokestinimo tvarka, nustatyta vieninga žemės mokestinės vertės apskaičiavimo tvarka, o savivaldybėms suteikta teisė pačioms nustatyti žemės mokesčio tarifą.

Pasikeitus žemės apmokestinimo tvarkai, Kauno savivaldybę užplūdo sunerimę kauniečiai. Žmonės piktinasi, esą jiems teks mokėti gerokai didesnius mokesčius.

Kai kas mokės mažiau?

„Pagal naująją metodiką apskaičiavus mokesčius, paaiškėja, jog daugelis sunerimusių žmonių už žemę mokės netgi mažiau, nei buvo iki šiol. Mokesčiai padidės tik prestižiniuose Kauno rajonuose – centre bei Žaliakalnyje gyvenantiems kauniečiams.

Zuikinės, Petrašiūnų, Šančių, Palemono gyventojams žemės mokestis sumažės“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Kauno mero patarėjas Aurimas Ramoška.

Mokesčių dinamiką lemia naujoji tvarka, pagal kurią mokėtina suma priklauso ne tik nuo savivaldybės nustatytų tarifų, bet ir nuo vietos turto vertinimo metodikos. Turto vertė nustatoma centralizuotai įvertinus rinkos kainas. Tai atlieka valstybės įmonės Registrų centro specialistai.

„Įvertinami pirkimo – pardavimo sandoriai, atmetami įtartinai dideli ir maži sandoriai, ši informacija apibendrinama ir sudaromos vadinamosios verčių zonos“, – paaiškino Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Tarifus patvirtinti paskubėta

Kauno savivaldybės tarybos narys, opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius valdančiosios daugumos balsais patvirtintus žemės mokesčio tarifus tapatino su gyventojams ant kaklo neriama kilpa.

„Miestas merdi, liko 200 tūkst. gyventojų, nors statistikos niekas nepatvirtina. Todėl didinti mokesčius nėra pats išmintingiausias sprendimas“, – sakė G. J. Furmanavičius.

Opozicijos atstovas negalėjo atsakyti į klausimą, kokia žemė patenka į didžiausiu, 2 proc., mokestinės vertės tarifu apmokestinamą nenaudojamos žemės ir nenaudojamų žemės sklypų kategoriją.

„Čia kažkokia abrakadabra ne man vienam, daug kam tai užkliuvo, o klerkai nesugebėjo tinkamai paaiškinti. Įtraukus tokius punktus vėliau atsiranda galimybė jais manipuliuoti. Viskas turėtų būti išdėstyta labai aiškiai“, – piktinosi opozicijos atstovas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Vygantas Gudėnas pripažino, jog patvirtinti žemės mokesčio tarifus paskubėta.

„Bandoma sukelti triukšmą kalbant, jog sandėliuoti skirtos žemės savininkai bus priversti mokėti didelius mokesčius, neva mes žlugdome investicijas, verslininkai pabėgs iš Kauno. Sutinku, jog tarifai galėjo būti šiek tiek mažesni. Tačiau pažvelkime iš kitos puses – sandėliavimas vyksta ne Kaune, o šalia miesto. Didieji logistikos centrai, Laisvoji ekonominė zona – įsikūrę Kauno rajone.

Paprasti žmonės šių mokesčių nelabai bijo, labiausiai nerimauja didžiulius žemės plotus supirkę verslininkai“, – svarstė konservatorius V. Gudėnas.

Gudrauti nepatariama

Su nustatyta turto verte, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir mokesčio suma, nesutinkantys žmonės turi teisę užsakyti individualų turto vertinimą.

„Jeigu šio vertinimo metu nustatoma bent penktadaliu mažesnė turto vertė, žmogus turi teisę kreiptis į Registrų centrą ir prašyti šią vertę pripažinti mokestine verte. Pateiktas apeliacijas nuo šių metų nagrinėja Turto vertinimo priežiūros tarnyba. Nustačius, jog vertinimas atliktas tinkamai ir korektiškai, mokestinė vertė peržiūrima“, – sakė A.Petrošius.

Gudrauti nusprendusiems ir individualaus turto vertinimo metu dirbtinai žemės vertę sumažinusiems asmenims gresia nemalonumai. Anksčiau Registrų centras tokias apeliacijas tiesiog atmesdavo, o nuo šiol nesąžiningiems turto vertintojams gresia ir drausminė atsakomybė, netgi licencijos atėmimas.

Įdiegs mokesčio skaičiuoklę

Žemės mokesčio mokėtojai nustatytas vertes gali siųsti iki liepos 1 dienos.

Mokestinės vertės išrašą galima įsigyti Registrų centro interneto svetainėje, ši paslauga kainuoja 10 litų. Būtina žinoti unikalų valdos numerį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žemės mokesčius gyventojams privalo apskaičiuoti iki šių metų lapkričio 1-osios. Sumokėti nurodytą sumą privalu iki gruodžio 1-osios.

Artimiausiu metu VMI savo interneto svetainėje ketina teikti neatlygintiną paslaugą – žemės mokesčio skaičiuoklę. Tad kiekvienas panorėjęs galės iš anksto sužinoti, kokią pinigų sumą teks atidėti žemės mokesčiui.

Tarifai skirtingi

Kauno savivaldybės patvirtinti žemės mokesčio tarifai (nuo mokestinės vertės)

Gyvenamųjų teritorijų – 0,6 proc.

Komercinės paskirties žemei – 0,8 proc.

Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemei – 1,2 proc.

Nenaudojamai žemei ir apleistoms žemės ūkio naudmenoms – 2 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.