Dažniausiai savo valią nurodyti testamentu Lietuvoje linkusios moterys. Kai kuriais atvejais – net ir sulaukusios šimto metų.
Tačiau tarp surašiusių testamentą būna ir dvidešimtmečių.
Tarėsi ir su teisininkais
„Nenoriu apie tai nei galvoti, o juo labiau kalbėti”, – sakė ne vienas gerai žinomas Lietuvos verslininkas.
Toks požiūris – ne visada teisingas. Įrodymas – testamento nepalikusio vieno žymiausių Lietuvos pramonininkų Bronislovo Lubio turto dalybos po jo mirties.
Užtat buvęs automobilių lenktynininkas Darius Jonušis įsitikinęs, kad apie tai reikia ir galvoti, ir kalbėti.
„Nieko negali būti blogiau, kai, nutikus nelaimei, prasideda kvailos turto dalybos”, – kalbėjo dabar vairavimo instruktoriumi dirbantis 43 metų vyras.
Susimąstyti apie testamentą jį paskatino ne tik ankstesnis pavojingas darbas.
Tiesa, pasitaręs su teisininkais D. Jonušis kol kas nusprendė jo nesudarinėti: ateityje pagal paveldėjimo teisę tai, kas tėvo užgyventa, perims vaikai.
Užtat kur kas atviriau apie testamentus pasakoja užsieniečiai.
Praėjusią vasarą Rusija aptarinėjo dainininkės Alos Pugačiovos valią.
Atlikėja nurodė, kad po mirties jos turtas atiteks dukteriai Kristinai Orbakaitei ir vyresniajam anūkui Nikitai Presniakovui. O žvaigždės sutuoktinio Maksimo Galkino pavardė testamente neminima.
Turtą užrašė Bažnyčiai
Šypsotis, rašyti testamentą ir nepasiduoti. Taip nusprendė garsus Rusijos žurnalistas Vladimiras Pozneris, kai prieš 20 metų išgirdo sunkios ligos diagnozę.
„Juk tai susiję su teisiniais reikalais. Aš turiu butą, vaikų, kaip man apie tai negalvoti?” – prabėgus daug laiko, kai grumtynės su liga buvo laimėtos, aiškino V. Pozneris.
Užsienio žiniasklaidą sudomino ir vienas praėjusiais metais miręs italas. Elektroninius vartus gaminančios įmonės savininkas testamentu savo turtą užrašė Bažnyčiai. Jai atiteko 1,7 mlrd. eurų (5,9 mlrd. litų), įskaitant ir bendrovės kontrolinį akcijų paketą.
Valią pareiškė šimtametės
Lietuvoje dažniausiai testamentus sudaro vyresni žmonės – tarp jų daugiausia moterų.
„Pamažu tampa įprasta turto reikalus tvarkyti vis jaunesniems žmonėms, bet rašant testamentus vis dėlto pirmauja vyresni”, – sakė Centrinės hipotekos įstaigos vadovas Antanas Baronas.
Pernai testamentus surašė keturios šimtametės moterys ir du tiek pat metų sulaukę vyrai.
„Sudaryti testamentą niekada nėra per vėlu.
Žinoma, tai geriausia padaryti kuo anksčiau ir tvirtai apsisprendus”, – sakė A. Baronas.
Neretai testatoriai linkę keisti savo pareikštą valią.
Dalis asmenų sudaro daugiau negu po vieną testamentą: 2012 metais po du sudarė 525 asmenys, po tris – 34, po keturis – 7 asmenys. Vienas žmogus surašė 6 testamentus, o kitas – net 16.
Krizė paskatino aptarti turto reikalus
Testamentų registre, kuris įsteigtas 2001 m. liepos 1 d., per pusmetį buvo įregistruoti 11 293 testamentai.
Per kitus metus – jau 22 077. Daugiausia testamentų – net 32 885 – įregistruota 2008-aisiais, kai Lietuvoje prasidėjo krizė.
2012 m. testamentą sudarė 24 633 asmenys – 3,4 proc. mažiau nei 2011 m. Daugiausia testamentų Lietuvoje pernai sudaryta Vilniaus mieste – 4024, antroje vietoje Kaunas – 2907, trečioje – Klaipėda – 1511, ketvirtoje – Šiauliai – 998.
Nė vieno testamento praėjusiais metais nebuvo sudaryta Birštono, Neringos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybėse.
Pernai Testamentų registre įregistruoti vos 6 dvidešimtmečių ir jaunesnių žmonių testamentai (trijų vyrų ir trijų moterų), 21–30 metų grupėje – 129 (72 moterys ir 57 vyrai).
Testamentų kreivė vis aukštyn kopia tarp 31–40 metų sulaukusių asmenų – 470 (259 moterys ir 211 vyrų), 41–50 metų – 1159 (641 ir 518), 51–60 metų – 3154 (1863 ir 1291), 61–70 metų – 6265 (4058 ir 2207), 71–80 metų – 8411 (3516 ir 2620), sulaukusių 80 metų ir daugiau – 4978 (3516 ir 1462).
Moterys sudarė du trečdalius 2012 metais įregistruotų testamentų.
