Zoologijos sode naujasis jo vadovas taikys ir verslo gudrybes

Būsimas Lietuvos zoologijos sodo vadovas Aurimas Didžiokas iki šiol yra išgelbėjęs tik porą pelėdų. Kitą savaitę jis ketina kibti į darbą, kad pagerintų gyvenimą beveik 3 tūkstančiams nelaisvėje esančių gyvūnų.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė („Laikinoji sostinė")

Mar 16, 2013, 7:48 PM, atnaujinta Mar 9, 2018, 9:09 PM

Kitą savaitę Lietuvos zoologijos sodui pradės vadovauti naujas direktorius A. Didžiokas. Verslo administratoriaus ir žurnalisto diplomus turintis 35 metų kaunietis nurungė 8 pretendentus į šį postą.

Beveik penkerius metus Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo direktorės pavaduotoju administracijai dirbęs vyras „Laikinajai sostinei“ atskleidė, kaip planuoja keisti Zoologijos sodą.

– Kodėl ryžotės siekti Zoologijos sodo direktoriaus posto, kodėl sudomino šios pareigos?

– Kai buvo paskelbtas konkursas eiti Zoologijos sodo direktoriaus pareigas, pamaniau, kad tai įdomi galimybė ir man kilti karjeros laiptais.

Manau, kad dirbant Botanikos sode įgyta patirtis pravers, nes sritys giminingos. Veiklos principai tokie patys – personalo valdymas, finansų paieškos, projektų kūrimas. Tiesa, laukia ir nauji darbai – sodo pertvarka.

Zoologijos sodo darbuotojai jau rengia objekto galimybių studiją. Ji turėtų būti baigta šiais metais. Remiantis studija bus galima sukurti ilgalaikę Zoologijos sodo plėtros strategiją ir ieškoti finansavimo pertvarkoms.

Lėšų gauti iš įvairių Europos Sąjungos projektų tikrai įmanoma.

– Ką pirmiausia norite keisti, kad sodas taptų patrauklesnis?

– Verslo ir vadybos specialistai seniai sugalvojo sistemą, kurią taiko prekybos centruose. Yra suplanuoti maršrutai, kuriais žmonės patogiai juda, nejausdami, kiek laiko su malonumu praleidžia prekybos centruose. Zoologijos sode taip pat reikėtų taikyti panašią sistemą.

Sodas užima 16 hektarų, tačiau išnaudojama tik 40 procentų teritorijos. Labiausiai apleisti yra šlaitai. Juos įsisavinus, padaugėtų vietos gyvūnams, kurie galėtų gyventi erdvesniuose voljeruose. Nuo žemės paviršiaus reikėtų nušluoti bent pusę senųjų narvų.

Reikia keisti ir patį gyvūnų išdėstymą pagal klimatines sąlygas ir patrauklumą.

Sodo centre būtina suformuoti aikštę masiniams renginiams ir pakeisti dalies takų kryptis, nes šiuo metu ne vienas takas remiasi į aklagatvį, o tai nepatogu. Takai pagal svarbumą turėtų būti išvingiuoti trimis žiedais. Atskirais takais galėtų vaikščioti tik darbuotojai.

Taip pat reikia panaudoti ir aukštutinę bei žemutinę terasas, įrengti keltuvą, nutiesti pravažas mamoms su vežimėliais.

Reikia galvoti ir apie sodo autonomiškumą – diegti atsinaujinančias energijos sistemas, pigiau šildytis saulės energija ar imti vandenį iš vietinių gręžinių.

– Kaip manote, ar ne per daug gyvūnų šiuo metu yra Zoologijos sode?

– Sode gyvena apie 3 tūkstančius 280 rūšių gyvūnų. Ketinu su specialistais tartis, ar jų tikrai tiek reikia. Man svarbiausia ne kiekybė, o kokybė.

Didelė Zoologijos sodo problema yra sezoniškumas. Žiemą jame apsilanko tik 20 procentų žmonių, palyginti su vasaros periodu. Todėl būtina organizuoti įvairius renginius, kurti edukacines sistemas, interaktyviai pateikti informaciją.

Žmonės keliauja po pasaulį, mato, kaip įrengti zoologijos sodai, todėl mūsiškį dažnai peikia. Mums metas pasimokyti iš kitų šalių kolegų. Nekalbu apie didelius turtingų šalių zoologijos sodus. Pakanka nuvykti į Lenkijos zoologijos sodą. Ten dviejų aukštų pastate gali praleisti kelias valandas, nes veikia įvairių įdomių atrakcijų. Informacijos galima rasti net lietuvių kalba.

– Nuolat pasigirsta kalbų, kad paprasčiau ir pigiau būtų Zoologijos sodą iškelti iš miesto ir pastatyti naujus statinius, nei gaivinti apgriuvusius. Ką apie tai manote jūs?

– Su tokia nuomone nesutinku. Sodas yra puikioje geografinėje vietoje atvykstantiems iš kitų miestų. Kauniečiams tai taip pat patogi vieta. Greta – Ąžuolynas, kuriame galėtų vykti daugiau pramogų.

Geriau racionaliai išnaudoti dabartinę teritoriją ir kurti kuo daugiau natūralių voljerų. Nemanau, kad Kauno zoologijos sodą kas nors kada nors Lietuvoje nurungtų. Reikia tik jį gaivinti.

– Teks susidurti su nauju kolektyvu. Ar darbuotojų laukia permainos?

– Įdomu, kokį stuburą rasiu, ar jis nebus sulūžęs. Vienas pats nieko nepadarysiu. Tačiau noriu dirbti su kūrybingais ir darbščiais žmonėmis.

65 hektarus užimančiame Kauno botanikos sode dirba 80 žmonių. 16 hektarų Zoologijos sodo teritorijoje – 126 darbuotojai. Jie turėtų dūgzti kaip bitės. Bet lankydamasis Zoologijos sode to kol kas nepastebėjau.

– Ar turite mėgstamą gyvūną?

– Esu gimęs Arklio metais, todėl aplinkiniai juokauja, kad ir dirbu kaip arklys. Atvirai sakant, Botanikos sode turiu du numylėtinius. Tai žmonių rasta pelėdų porelė. Ją priglaudžiau, lesinau iš rankų. Dabar paukščiai džiugina sode apsilankančius vaikus.

Beje, pats turiu tris vaikus. Todėl naujoje darbovietėje ketinu peržiūrėti ir bilietų kainų bei akcijų, dovanų politiką. Reikia, kad gausesnės šeimos gautų lengvatų, jei norėtų apsilankyti Zoologijos sode.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.