Viena iš naujovių, kuri gali kirsti ir lietuviams, yra pašalpų sistema. Londonas siekia, kad naujieji imigrantai bent pirmuosius metus negautų jokių socialinių pašalpų.
Šalies politikai ragina įvesti tvarką, kad bent vienus metus naujieji imigrantai sąžiningai dirbtų ir mokėtų mokesčius. Tik po metų jie galėtų pretenduoti į socialines išmokas.
Pašalpų turistams – karas
Britai, regis, atvirai paskelbė atvirą kovą vadinamiesiems pašalpų turistams. 2004 metais šiuo terminu buvo vadinami ir lietuviai, o šįkart kritikos strėlės lekia Bulgarijos ir Rumunijos link.
Lėtai judantis ekonomikos garvežys, augantys mokesčiai ir tebedidėjantis pašalpų gavėjų skaičius britus verčia kalbėti radikaliau.
Provokuoti mėgsta ir bulvarinė britų spauda bei vietos politikos populistai, kurie gąsdina, kad rumunų ir bulgarų imigrantų banga bus pražūtinga.
Organizacija „Migration Watch” prognozuoja, kad 250 tūkstančių bulgarų ir rumunų atvyks į Didžiąją Britaniją vien tik dėl pašalpų ir galimybės grįžti namo.
Per metus jiems bus galima keletą kartų grįžti į savo šalį neprarandant socialinių išmokų.
Didžiausias baubas – vaikai
„Mūsų valdžia padarė klaidą, žadėdama išmokas darbininkams iš šalių, kuriose bendrojo vidaus produkto dalis vienam žmogui sudaro tik penktadalį to, koks yra Didžiojoje Britanijoje”, – teigė „Migration Watch” vadovas Andrew Greenas.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje be darbo sėdi 551 tūkstantis gyventojų, turinčių vienos iš Europos Sąjungos šalių pilietybę. Skelbiama, kad 146 tūkstančiai jų niekada nėra čia dirbę.
Labiausiai britus baugina tai, kad dar labiau išaugs pašalpų vaikams suma. Jau dabar Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai kas savaitę atseikėja milijoną svarų imigrantų vaikams, kurių net nėra šioje šalyje.
„Migration Watch” skaičiuoja, kad iš viso tokių yra apie 50 tūkstančių. Jų tėvams pakanka tam tikru metu užsiregistruoti britų institucijoje ir jie gali nekliudomi grįžti namo.
Ši organizacija neseniai atliko tyrimą, kuris parodė, kad rumunai ir bulgarai Didžiojoje Britanijoje uždirbs 4–5 kartus daugiau nei tėvynėje net ir gaudami minimalų atlygį.
Pastatė olimpinį kaimelį
Tokiais skaičiavimais pasipiktino Rumunijos valdžia ir visuomenė. Šalyje neseniai įvyko kelios demonstracijos prieš britų siekius užrišti pašalpų maišą imigrantams.
„Aš nemanau, kad normalu, kai skirtingos sąlygos sudaromos tiktai rumunams ir bulgarams, kurie Europos Sąjungoje jau yra nuo 2007 metų”, – sakė Rumunijos darbo ministrė Mariana Campeanu.
Pasak jos, tie rumunai, kurie norėjo išvažiuoti dirbti, tai jau ir padarė. Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 150 tūkstančių rumunų, daugiau nei pusė jų darbuojasi žemės ūkyje, 6 tūkstančiai uždarbiauja medicinos sektoriaus įmonėse.
Daug rumunų ir bulgarų dirba statybose. Rumunijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Ionas Jinga priminė, kad rumunai labai prisidėjo prie Londono olimpiados objektų statybų.
„Olimpinį kaimelį Londone pastatė rumunų statybininkai. Jie tai padarė, nors Didžioji Britanija dar neatvėrė darbo rinkos.
Rumunai neatėmė darbo vietų iš britų, tiesiog čia trūksta tokių darbininkų”, – rėžė ambasadorius.
Kreipiasi tik kritiniu atveju
Nauji britų suvaržymai gali atsiliepti ir lietuviams. Jei šalies vyriausybė nuspręs, kad naujieji imigrantai pirmuosius metus negalės pretenduoti į socialinę paramą, tai savo kailiu gali patirti ir mūsų šalies piliečiai, pakėlę sparnus į Didžiąją Britaniją.
Tačiau lietuviai – ne iš tų, kurie atvykę iškart ieško pašalpų. Taip tvirtina Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė.
„Britai labiau nusiteikę prieš atvykėlius iš Rumunijos ir Bulgarijos. Jie tiesiog taip gina savo biudžetą.
Jei žmogus čia atvyksta, jis turėtų dirbti arba mokytis, o ne iškart prašyti pašalpų”, – „Lietuvos rytui” sakė Ž.Ilgūnaitė.
Pasak jos, mūsų šalies piliečiai dažniausiai pašalpų prašo kritiniais atvejais – dėl sumažėjusio atlyginimo, ligos, nesugebėjimo sumokėti už nuomą.
„2007 metais į Didžiąją Britaniją atvyko daug romų, kurie kėlė reikalavimus ir statė taborus. Po to jų negalima iškraustyti.
Tad britai nori išspręsti šią problemą, o lietuvių tai neturėtų kaip nors paveikti”, – įsitikinusi bendruomenės tarybos pirmininkė.
