„Apark ir man sklypą“, - per patį pavasario darbymetį kaimo žmonės gaudyte gaudo žemės ūkio bendrovių laukuose besidarbuojančius mechanizatorius.
Nuo sovietmečio įprasta, kad dirbant „valdiškai“ galima perbraukti plūgais ir savo, ir kaimynų sklypus. O atlygio iš jų gauti keletą litų ar naminukės.
Tačiau kiekvienas traktoriaus posūkis iš kelio - vagystė, kuri daro nuostolių savininkui.„Geriau tegu būna mechanizatorių sąžinė švari, o žmonės - sulaukia pagalbos. Galime įdirbti jiems žemę, o tokios paslaugos nėra brangios“, - sako 16 žemės ūkio bendrovių vienijančios įmonės „Agrowill Group“ vadovas Marius Žutautas.
Už butelį aparti sklypai, privarvintas kanistras vogtų degalų. Tai, atrodytų, smulkmenos, bet ir dėl jų netenkama tūkstančių litų.
Šimtai tūkstančių litų prarandama, kai nėra tikslios trąšų, augalų priežiūros priemonių apskaitos. Dar didesnių nuostolių patiriama, kai žemė įdirbama bet kaip.
- Žemės ūkyje vis daugiau vietos skiriama informacinėms technologijos. „Agrowill“ taip pat jas pasitelkė, ir sukūrė pasėlių valdymo sistemą „AgroGIS“. Kam ji skirta? - paklausėme M. Žutauto.
- Nedideliame ūkyje, kur žemės yra šimtas ar du šimtai hektarų, šeimininkas pats gerai žino, kas kur pasėta, pats nudirba kone visus darbus. O „Agrowill“, kai joje pradėjau dirbti 2010-aisiais, dirbamos žemės sudarė apie 18 tūkst. hektarų.
Sklypai buvo kone dešimtyje rajonų, juose dirbo samdomi žmonės, vieni - sąžiningi, kiti - ne itin.
Visos „Agrowill“ grupės bendrovės kasmet patirdavo didžiulių nuostolių, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra susigrąžindavo dalį tiesioginių išmokų.
Tai ji darydavo, nes dalis dirbamos žemės realiai nesutapdavo su tais laukais, kurie buvo deklaruojami. Ūkyje buvo netiksli jų apskaita.
Pirmiausia išmatavome dirbamus laukus. Tuomet ir pamačiau, kiek paveldėjau klaidų. Riboženklių nebuvo, sklypų ribos per daugybę metų buvo išsiklaipiusios: perkelti į deklaravimo sistemą, sklypai užklodavo valstybinę žemę.
Per metus dėl tokių netikslumų „Agrowill“ prarasdavo apie milijoną litų tiesioginių išmokų. Kai patikslinome sklypų ribas, nuoskaitos sumažėjo keliasdešimt kartų. Smulkių klaidų dar liko, o jas taisydami supratome, jog be informacinių technologijų tvarkos neįvesime.
Vis labiau gilindamiesi į klaidų priežastis supratome, ką reikia keisti. Taip atsirado „AgroGIS“ - sklypų valdymo programa. Ji suteikia galimybę žemėlapyje žymėti, kada ir kokie darbai atliekami tam tikruose sklypuose.
Į žemės ūkio techniką įdiegus GPS (vietos nustatymo įrangą) ir susiejus ją su „AgroGIS“ programa, atsirado galimybė stebėti ir analizuoti, kaip laukuose dirba, kokia trajektorija juda technika.
Jei traktorius dirba ne mūsų lauke, tuomet kyla klausimas, kur? Tai padėjo sureguliuoti darbus taip, kad ir darbo našumas padidėjo, ir degalai tuščiai nebedeginami.
- Atėmėte galimybę mechanizatoriams išsukti iš kelio ir padėti kitiems ar aparti savo lauką?
- Jie gali tai padaryti, bet turi informuoti bendrovės vadovus. Juk tai - jos technika, degalai, darbuotojo sugaištas laikas.
Užtat dabar Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos ES šalies, kaime gyvenantys žmonės gali kreiptis pagalbos į profesionalus. Jie gali prašyti, kad mūsų bendrovė įdirbtų jų žemę. Paslaugų įkainiai yra nustatyti, jie nėra didesni nei stambiųjų ūkininkų.
- „AgroGIS“ padeda apskaičiuoti, kiek kartų laukuose apsisuka traktorius su sėjamąja arba kiek išberiama trąšų. Ji suteikia galimybę aptikti žemdirbystės klaidų, jas ištaisyti. Bet techniką valdo žmonės. Ar buvo mechanizatorių, kuriems nepatiko, kad jie visą laiką yra stebimi?
- Šiek tiek žmonių išėjo, bet dauguma liko. Jiems buvo priimtinos tokios darbo sąlygos. Pakeitėme ir atlyginimo sistemą. Užuot mokėję už darbo valandas, pradėjome mokėti už atliktus darbus. Kiekvienas jų turi savo įkainį.
Todėl atsirado galimybė gerai dirbant gerai ir užsidirbti. Be to, bendrovių pirmininkai ar agronomai, įvertinę žmogaus pastangas, savo nuožiūra atlygį gali padidinti maždaug dar trečdaliu.
- Koks pernai buvo vidutinis „Agrowill“ bendrovių atlyginimas?
- Mechanizatoriai per mėnesį uždirbo po 2200 litų (atskaičius mokesčius), melžėjos - po 1500 litų.
Tačiau tai - vidutinis atlyginimas, išdalytas per visus metus. Per rugiapjūtę mechanizatoriai paprastai algos gauna ir 4000 litų.
- Žiemą mechanizatoriai neturi darbo. Negaudami atlygio, jie ieško būdų užsidirbti. Neretai - ir emigruoja. Ką darote, kad jų neprarastumėte?
- Anksčiau darbuotojus išleisdavome nemokamų atostogų ir ne visų sulaukdavome grįžtančių. O juk tai - žmonės, kurie nusimano apie techniką, turi patirties, daro mažiau klaidų. Todėl pastaruosius kelerius metus jiems ir žiemą suteikiame darbo.
Vieni vyrai ruošia techniką kitam sezonui. Kiti valo melioracijos griovius. Esame nupirkę krūmų kirtimo technikos. „Agrowill“ bendrovės, kai tik atsirado galimybė gauti ES paramos melioracijos grioviams tvarkyti, pateikė paraiškų.
Įsipareigojome už paramos lėšas sutvarkyti kone 50 kilometrų griovių. Kitus tvarkome savo ruožtu, be paramos. Iškirstus griovių šlaituose krūmus kaip biokurą sunaudojame bendrovių patalpoms šildyti.
- Kaip pavyko atsiginti vagysčių? Juk nemenka pagunda pripildžius traktoriaus degalų baką įsipilti jo slapčia ir į kanistrą.
- Tai dar pasitaiko, bet ir čia talkina informacinės technologijos. Bendrovėse įdiegėme automatinę degalų apskaitos sistemą. Kiekvienas vairuotojas ar mechanizatorius turi kortelę su identifikacijos numeriu.
Žinome, kas, į kurį traktorių ir kiek įpylė degalų. Tai maždaug dešimtadaliu sumažino jų suvartojimą.
Panašiai veikia ir trąšų apskaitos sistema. Neberiame jų visuose laukuose vienodai. Atlikome kiekvieno sklypo dirvožemio tyrimus. Tręšiame atsižvelgdami į nustatytas trąšų ir augalų apsaugos normas. Taip atsirado galimybė gana tikslai suplanuoti išlaidas ir tiksliau prognozuoti derlių.
- Pastaruoju metu netrūksta kalbų apie gyvulininkystės plėtrą. „Agrowill“ bendrovės ne tik verčiasi grūdininkyste, bet augina ir gyvulius, išlaiko karvių fermas. Kaip paskatinti ir kitus tai daryti?
- Gyvulininkystės plėtra - gera idėja. Auginant gyvulius, reikia daugiau darbo jėgos, tad daugiau žmonių gauna darbo. Antra, padidėjus gyvulių bandoms, pašarams sunaudojama daugiau grūdų, užauginamų Lietuvoje. Tad ir daugiau pinigų lieka mūsų valstybės kišenėje.
Tol, kol parduodamas pienas arba mėsa, susidaro ilgesnė darbų grandinė, daugiau sukuriama pridėtinės vertės.
Didžiausia kova dėl žemių vyksta vidurio Lietuvoje - kur ir daržovės gerai dera, ir grūdai gerai byra. Išsižadėti augalininkystės ten nereikia.
Manau, kad gyvulius naudingiausia auginti žmonėms, kurie ūkininkauja šiaurės rytų Aukštaitijoje ar Žemaitijoje, kur nederlingos žemės.
- Nederlingos žemės neliko be šeimininkų. Jas iš valstybės arba žmonių aplink Uteną, Zarasus, Molėtus supirko ūkininkai. Tad dabar privatūs laukai juosia tuščias fermas. O kai nėra žemės, nėra kam ir gyvulių užveisti. Nebent tą darytų naujieji žemių savininkai. Kaip juos paskatinti?
- Žmones reikia skatinti pasitelkus ekonomines priemones. Manyčiau, veiksmingiausia būtų ES tiesiogines išmokas, mokamas už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse, susieti su gyvulių skaičiumi. Kol kas tai nedaroma.
Jei parama bus skiriama tuomet, kai žmonės tikrai augina tam tikrą gyvulių skaičių, o ne fiktyviai (apgavysčių ir šiuo metu netrūksta), per keletą metų, jei tik valstybė nekeis strategijos, gyvulių fermos atsigaus.
- Ar daug reikia investicijų senoms fermoms atnaujinti?
- Dauguma „Agrowill“ karvidžių yra atnaujintos senos fermos. Rekonstravome jų vidų. Tai pigiau, nei statyti naujas. Žinoma, jei būtų skiriama paramos ir tvartams rekonstruoti, greičiau būtų išjudinti ir ūkininkai.
Naujoje fermoje karvės vietai įrengti kainuoja apie 3500 litų. Tiek pat kainuoja pati karvė arba veršinga telyčia. Tai - didelės investicijos.
Rekonstruojant tvartus, pinigų reikia mažiau. Vandentiekis šiais laikais nėra neįveikiama užduotis. Gręžinys kainuoja apie 15 tūkst. litų.
„Agrowill Group“: skaičiai ir žmonės
• Šiuo metu „Agrowill Group“ jungia daugiau nei 60 įmonių, kurios nuosavybės ir nuomos teise valdo apie 30 tūkst. hektarų dirbamos žemės.
• Įmonę sudaro 16 žemės ūkio bendrovių. Jų fermose šeriama per 2,8 tūkst. melžiamų karvių, o iš viso - per 6 tūkst galvijų.
• „Agrowill Group“ - jaunų verslininkų ir žemės ūkio specialistų suburta komanda viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo dirbti pagal naują pažangų didelio centralizuoto ūkio modelį, koks jau yra pasiteisinęs daugelyje Vakarų Europos šalių.
•„Agrowill“ ne tik augina javus bei gyvulius. Ji žemes ūkio sektoriuje plėtoja informacines technologijas, valdo nekilnojamąjį turtą, prekiauja išaugintomis grūdinėmis kultūromis bei žemės ūkiui reikalingais produktais.
• Šiuo metu „Agrowill Group“ ir bendrovės antrinėse įmonėse dirba apie 600 kvalifikuotų darbuotojų.
