Tokį ultimatumą pateikė Europos centrinis bankas (ECB). Niekam ne paslaptis, kad jis iki šiol palaikė Kipro finansų sistemą, remdamas vietos bankus per skubios kreditavimo pagalbos mechanizmą.
Tokiu būdu pastarieji iki sausio pabaigos buvo pritraukę 9 mlrd. eurų, o per vasarį ši suma perkopė ir 10 mlrd. eurų. Jei būtų nutraukta ši bambagyslė, Kipro bankai iš esmės netektų pagrindinio finansavimo šaltinio, remdamasis „Spiegel.de”, „Newsru.com” rašo "Lietuvos rytas".
Reikia milijardų eurų
Kad mokesčių lengvatomis ir didžiuliais neaiškios kilmės kapitalo srautais pasižymintis Kipras sunkiai serga, aišku jau seniai. Viena vertus, pernelyg išsipūtusiam šios šalies bankų sektoriui būtinai reikia šviežio kapitalo.
Tačiau jo neturi nei patys bankininkai, nei salos vyriausybė. Pastarajai pačiai reikia mažiausiai 7,5 mlrd. eurų, kad galėtų užlopyti biudžeto deficito skyles ir atsiskaityti su kreditoriais.
Kipro finansų sistemai, pasak šios šalies centrinio banko vadovo Panico Dimitriadžio, reikia nuo 6 iki 10 mlrd. eurų. „10 milijardų – tai jau riba”, – sakė jis.
Kurs specialų fondą
Euro zonos valstybės, ECB ir Tarptautinis valiutos fondas pasiūlė kipriečiams 10 mlrd. eurų paramą. Tačiau ne veltui: pareikalauta, kad šalis įvestų vienkartinį mokestį už indėlius. tai padėtų surinkti bent 5,8 mlrd. eurų.
Kitaip tariant, jei nori gauti pinigų, turi prisidėti ir pats. Tačiau šios salos parlamentas tokį įstatymo projektą atmetė – mat prieš indėlių apmokestinimą sukilo nemažai kipriečių.
Kipro valdžia nusprendė derėtis su anksčiau 2,5 milijardo eurų jai paskolinusia Maskva.
Tačiau kol kas jokių pažadų iš Kremliaus nebuvo sulaukta.
Todėl vakar Nikosija nusprendė kurti specialų fondą, kuris ir turėtų surinkti kreditorių reikalaujamą 5,8 mlrd. eurų sumą.
Apie dešimtadalį jos galbūt paaukos aukso atsargas pardavęs centrinis bankas, kone antra tiek – vietos Stačiatikių bažnyčia, nusprendusi vyriausybei perleisti savo valdomą nekilnojamąjį turtą.
Kalbama, kad nemažai turėtų paaukoti ir Kipro pensijų bei socialinio draudimo fondai. Tiesa, tokiu atveju jiems patiems vėliau tektų lįsti į skolas. Prisidėti galbūt galės ir paprasti piliečiai, tik, žinoma, savo noru.
Bet kuriuo atveju Kiprui laiko liko labai nedaug – iki pirmadienio. Tuomet baigiasi ECB pateikto ultimatumo terminas.
Laukia didžiuliai sukrėtimai
Tačiau šios salos bankai, jeigu kada nors ir atvers duris, tai ne anksčiau kaip antradienį.
Jų veikla sustabdyta iki šios savaitės pabaigos, o pirmadienis Kipre – šventinė diena.
Tiesa, vakar nemažai bankomatų šioje šalyje veikė. Tik prie jų buvo nutįsusios milžiniškos eilės.
„Pasiėmiau 200 eurų”, – sakė Alexandru prisistatęs vyriškis. Jis tvirtino pernelyg nesijaudinąs dėl to, kas vyksta šalyje.
Vienintelis rūpestis, kad bankas, kuriame vyras laiko savo pinigus, klientams kol kas nieko negali paaiškinti.
O verslo sektorius jaučiasi kaip ant parako statinės. „Kipre jau nebebus taip, kaip buvo iki šiol.
Žala šalies ekonomikai bus didžiulė”, – teigė šios valstybės pramonės ir prekybos rūmų vadovas Phidias Pilides.
Griūtis gali įvykti jau kitą savaitę, jei Kipro bankams atvėrus duris indėlininkai ir užsienio investuotojai puls atsiimti pinigų.
„Čia daugelis rusų yra įsteigę savo įmones. Jei jos bus uždarytos, minios kipriečių liks be darbo. Štai tuomet ir prasidės rimti protestai”, – nuogąstavo P.Pilides.
ECB ultimatumas keis derybų eigą
Rokas Bancevičius, DNB banko vyresnysis analitikas:
„Kurį laiką sumaištis dar gali užsitęsti, tačiau galų gale Kiprui reikės pinigų, kad galėtų refinansuoti skolas. Artimiausias didelis obligacijų išpirkimas šalies laukia birželio 3 dieną, kai reikės 1,5 milijardo eurų. Ko gero, bus žaidžiama iki paskutinės akimirkos.
Tačiau Europos centrinis bankas nebeteiks likvidumo paskolų Kipro bankams nuo kovo 25-osios, jei šalis nepriims finansinės pagalbos paketo. Tai keičia galimą derybų eigą.
Iš pirmo žvilgsnio ECB, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas pernelyg nedega noru žūtbūt gelbėti Kiprą: jo bankroto įtaka euro zonai būtų palyginti maža, šios šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro tik 0,3 proc. euro zonos BVP.
Europos Komisija galbūt norėtų pasinaudoti proga ir padidinti pelno mokesčius Kipre, nes į šią salą seniai žiūrima kreivai dėl kartais abejotinos kilmės kapitalo antplūdžio.
Yra ir geopolitinė korta – ko gero, ne visos euro zonos šalys nori, kad Rusija iš esmės nusipirktų Kiprą. Kita vertus, vokiečiai tikrai nenorės gelbėti Rusijos indėlininkų Kipre prieš artėjančius parlamento rinkimus Vokietijoje šį rudenį.
Ar iš Kipro rusų pinigai gali plūstelėti į Baltijos šalis? Lietuvoje ne rezidentų aptarnavimo verslas nėra labai išplėtotas, latviai šioje srityje pažengę toliau, tad ir rusiškų pinigų srautų jie galėtų sulaukti daugiau.
Tačiau dirbant su ne rezidentais reikia labai griežtos pinigų kilmės kontrolės. Centrinis bankas turėtų prižiūrėti, kad, pasinaudodami pigiais indėliais, bankai neišsipūstų iki netvaraus lygio.”
