Dabar 26 metų M.Bitinas apie Kiprą krečiančius nesklandumus sužino iš žiniasklaidos arba telefonu bendraudamas su saloje likusiais verslo partneriais.
Prieš dvi savaites lietuvis grįžo į Kauną ir ketina vėl kurtis Lietuvoje.
Kipre trejus metus gyvenęs verslininkas norėtų parduoti Nikosijos senamiestyje esančią kavos, arbatos ir šokolado parduotuvę „Coffee Home”.
Tokį sprendimą M.Bitinas priėmė ne tuomet, kai kipriečiai puolė į bankus atsiimti savo indėlių. Taip nutarta kur kas anksčiau ir dėl kitų priežasčių.
„Coffe Home” Nikosijoje parduodama Lietuvoje skrudinta „Kavos banko” kava, vokiška arbata ir išskirtinis Domanto Užpalio šokoladas.
– Pastarosiomis dienomis Kipras – visos Europos dėmesio centre. O kaip sekasi jūsų parduotuvei? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo M.Bitino.
– Beveik visi klientai atsiskaito grynaisiais pinigais, tad bankų uždarymas įmonės tiesiogiai nepaveikė. Savo sąskaitas juose ištuštinome dar prieš prasidedant sumaiščiai.
Kiek žinau, dalis vietos gyventojų jau prieš savaitę suuodė, kuo viskas gali baigtis, todėl atsiėmė santaupas iš bankų.
Tai, kad ketinama apmokestinti bankuose laikomus pinigus, mano galva, yra paradoksas. Už indėlius visi tikisi palūkanų, o ne mokėti už tai, kad bankui duodi pinigų.
Šiuo metu ir taip visi už galvos susiėmę, o Europos Sąjungos veiksmai – tik papildomi pagaliai į Kipro ekonomikos vežimą.
– Parduotuvę rengiatės parduoti. Gal jums prastai sekėsi verslas?
– Ekonominis klimatas Kipre užsieniečiams nepalankus.
Mums, šiaurietiško būdo lietuviams, sunku suprasti kipriečių mąstyseną.
Jie gyvena saloje, jų mažiau nei milijonas, jie neturi nei draugų, nei konkurentų. Nebent su graikais bendrauja, tačiau dabar ir jų, kai Graikiją kamuoja ekonominės bėdos, nelabai mėgsta.
Kipriečiai gyvena iš turizmo ir todėl mano, kad yra geriausi pasaulyje.
Be to, jei sutari dėl verslo reikalų susitikti, tarkime, 13 valandą, Lietuvoje ir susitiktum tuo laiku. O Kipre žmogus atvažiuos po savaitės.
Visa tai pajusti įdomu, tačiau mums reikia aiškumo. Aišku, visur juk būna ir gerų, ir blogų žmonių.
– O gal kipriečiams neįtiko iš Lietuvos vežama kava, lietuviškas šokoladas ar vokiška arbata, kuria prekiaujate?
– Mano nuomone, Kipras yra per maža rinka tokio pobūdžio veiklai vykdyti.
Dabar saloje buvo masiškai atidarinėjamos kavinės, tačiau tik nedidelė dalis kipriečių gali atskirti kokybišką kavą nuo prastos. Išvis ją mieliau perka iš giminaičio, draugo ar kaimyno nei iš kitataučio.
Ar veiklą atnaujinsime, priklausys nuo turistinės gatvelės, kurioje įsikūrusi mūsų parduotuvė, būklės po rekonstrukcijos, nes ji dabar remontuojama. Bet greičiausiai parduotuvę parduosime.
Be to, tokiu verslu galima užsiimti iš namų – paprasčiausiai tiekti užsakovams prekes iš Lietuvos.
– Ar per trejus metus išmokote graikiškai?
– Graikiškai suprantu. Ką išmokau gerai, tai rusų kalbą. Kipre tikrai daug rusakalbių.
