Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis 12 valandų derėjosi dėl šio paketo su partneriais euro zonoje ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
Tačiau galiausiai jis leido likviduoti vieną banką, taip pat suduoti galingą smūgį didžiausio salos banko stambiesiems klientams, daugelis kurių yra Rusijos subjektai.
N. Anastasiadis sakė esantis „patenkintas“ naujuoju susitarimu.
Tuo tarpu euro zonos finansų ministrų forumo vadovas olandas Jeroenas Dijsselbloemas tvirtino: „Užbaigėme netikrumą, kuris veikė Kiprą ir euro zoną pastarąsias dešimt dienų.“
Pagal susitarimo sąlygas, antrasis didžiausias salos bankas „Laiki“ (Liaudies bankas) bus išskaidytas per naktį, o ši operacija, pasak J. Dijsselbloemo padės sutaupyti 4,2 mlrd. eurų (14,5 mlrd. litų).
Smulkiųjų indėlininkų santaupos bus apsaugotos.
Tačiau Vokietijos finansų ministras sakė žurnalistams: „Neapdrausti didesni nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėliai yra įšaldyti ir dalyvaus būtinoje (bankininkystės sektoriaus) rekapitalizacijoje.“
Kai euro zonos šalių parlamentai ratifikuos šį susitarimą balandį, Nikosijos vyriausybei bus suteikta 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskola.
Kipro bankas, kuris yra didžiausias skolintojas šioje saloje, išliks, tačiau visi indėliai, didesni nei 100 tūkst. eurų, bus smarkiai „apkirpti“.
Tai bus milžiniškas smūgis didiesiems investuotojams, o šiame banke laikoma didžioji dalis visų Kipre deponuotų Rusijos indėlininkų pinigų.
Kipro finansų ministras Michalis Saris pripažino, kad Rusijos reakcija tikriausiai bus „labai sudėtinga“, o „ištikimi tarptautiniai partneriai bus nusivylę ir neteks iliuzijų“.
Šiai krizei vystantis praeitą savaitę, Rusijos lyderiai atsisakė suteikti Nikosijai papildomą pagalbą arba atidėti anksčiau iki ateinančių metų Kiprui suteiktos 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos grąžinimo terminą.
Tačiau buvo atsisakyta ankstesnio plano apkirpti visus indėlius, išprovokavusio pasipiktinimą visiems - pradedant Kipro pensininkais, baigiant Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
J. Dijsselbloemas sakė, kad naujoji sutartis, pasiekta po savaitę trukusios sumaišties, pastūmėjusios euro zoną atgal į krizę, yra „daug geresnis“ planas.
Kol kas žinoma tik nedaugelis svarbiausių šio susitarimo detalių, o Europos Sąjungos (ES) bei TVF pareigūnai konkrečius kapitalo apmokestinimo lygius nustatys „ateinančiomis savaitėmis“.
Finansinio gelbėjimo programos vadovai „negalėjo įvardyti šio skaičiaus“, aiškino J. Dijsselbloemas.
Jis negalėjo pasakyti, kada bus atidaryti Kipro bankų skyriai, taip pat kada bus sušvelninti grynųjų pinigų išėmimo apribojimai bei kitos kapitalo kontrolės priemonės.
Planuota, kad bankai vėl atvers duris antradienį, po dešimties dienų pertraukos.
„Turime rasti pusiausvyrą tarp atsargumo ir stabilumo, - M.Saris sakė žurnalistams. - Ketinama kiek įmanoma anksčiau nustatyti dieną, kada bankai vėl atsidarys.“
Į galutinį finansinio gelbėjimo paketą taip pat bus įtraukta griežto biudžeto išlaidų taupymo programa, privatizacijos planas ir mokesčių reforma - tuo metu, kai gilės recesija, mažėjant darbo vietų skaičių bankuose, o bendrovėms prarandant dalį indėlių.
ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas sakė, kad reikės skubiai parengti naujas Kipro ekonomikos prognozes, atsižvelgiant į naujojo susitarimo padarinius.
Pasak O. Rehno, Kipro vyriausybė turės nuspręsti, kad bus atšauktos bankų kapitalo valdymo priemonės, dėl suma, kurią gyventojai gali išsiimti iš bankomatų, sekmadienį buvo sumažinta iki 100 eurų per dieną.
TVF vadovė Christine Lagarde sakė, kad šis susitarimas yra „išsamus ir patikimas planas, siekiant atremti šiuo metu šaliai iškilusius ekonomikos iššūkius“.
Kai bus suderintos techninės detalės, Ch. Lagarde tikisi rekomenduoti TVF valdybai, kad fondas suteiktų finansinę pagalbą Kiprui, sakoma jos pranešime.
Šiose derybose pagrindinis dalykas buvo Europos centrinio banko (ECB) reikalavimas, kad Kipro bankas perduotų Frankfurtui valdyti 9 mlrd. eurų (31,1 mlrd. litų) banko „Laiki“ įsipareigojimų, o per derybas sekmadienį N.Anastasiadis galiausiai su tuo sutiko.
ECB grasino pirmadienį nutraukti pinigų skolinimą Kipro bankams, jeigu nebūtų pavykę sudaryti susitarimo, tačiau J.Dijsselbloemas išreiškė viltį, kad ši parama bus toliau teikiama.
Kipro valstybės skola yra menkutė, palyginti su Nikosijos artimiausios sąjungininkės Graikijos, kuriai beveik lygiai prieš trejus metus skiriant pirmąjį euro zonos finansinio gelbėjimo paketą reikėjo šimtų milijonų eurų.
Tačiau kai kurie lyderiai ir ekonomistai nerimauja, kad Kipro krizės padariniai gali persimesti į kitas sunkioje padėtyje esančias ekonomikas, tokias kaip Ispanijos ir Italijos.
Naujausias susitarimas reiškia, kad Kipras tampa penktąja euro zonos šalimi, užsitikrinusia tarptautinę pagalbą savo bankams - po Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos.
Paskelbus apie susitarimą dėl Kipro, pirmadienį kainos Azijos vertybinių popierių biržose patraukė aukštyn. Euro kursas taip pat kilo, sustiprėjus investuotojų viltims, kad naujasis planas padės tašką krizėje, lėmusioje akcijų ir obligacijų kainų nuosmukį praeitą savaitę.
