„Anksčiau svarstėme, kad lengvatų reikia, nes jos teigiamai atsilieptų gamintojams, prekybininkams, visam biudžetui. Bet manyta, kad surenkamų mokesčių skirtumas galėtų siekti keliasdešimt milijonų litų, dabar akivaizdu, kad jis kur kas didesnis“, – pasakojo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius, Laurynas Vilimas.
LPĮA atlikta analizė rodo, kad, PVM šviežiai ir šaldytai mėsai sumažinus iki 5 proc., 2014 m. jos suvartojimas galėtų augti 15,2 proc., o į biudžetą būtų surinkta 103 mln. Lt PVM. Jei vartotojai sutaupytus pinigus išleistų ne mėsai, o kitoms prekėms, kurioms taikoma 21 proc. PVM, įplaukos į biudžetą galėtų siekti 139 mln. Lt.
Dar daugiau mokesčių esą pavyktų surinkti, jei lengvata padėtų atkovoti dalį vartotojų iš Lenkijos parduotuvių, į kurias neretas jų vyksta būtent dėl mėsos.
Lenkijoje šviežiai mėsai šiuo metu taikomas 5 proc., mėsos gaminiams – 8 proc., Lietuvoje – bendras 21 proc. PVM. Skaičiuojama, kad Lenkijos maisto prekių parduotuvėse lietuviai per metus išleidžia iš viso apie 600 mln. Lt, iš jų apie 10 proc. (60 mln. Lt) mėsai.
Vis dėlto, kol nebus rasta tinkamų būdų, kaip kompensuoti dėl lengvatos sumažėjusias įplaukas, anot L. Vilimo, LPĮA už šį sprendimą taip garsiai nebeagituos.
„Dėl lengvatos kitąmet biudžeto realus momentinis praradimas gali siekti ir apie 200 mln. Lt, šią skylę kas nors turėtų užlopyti. Tokiomis sąlygomis negalime taip stipriai skatinti, nes visi sėdime vienoje valtyje, o ši skylė tiek vartotojus, tiek verslą vėliau gali pasivyti visai iš kitos pusės“, – „Verslo žinioms“ sakė L. Vilimas.
Atliktos analizės išvadas LPĮA perdavė premjero Algirdo Butkevičiaus sukurtai specialiai darbo grupei, svarstančiai PVM mažinimo galimybes.
