Kipro gyventojai pirmadienį lyg oro gurkšnius gaudė žinias iš Briuselio.
Po 12 valandų trukusių derybų Kiprui paryčiais buvo mestas gelbėjimosi ratas, nuskandinęs antrą didžiausią šalies banką, tačiau nuvijęs valstybės bankroto šešėlį.
Euro zonos šalių finansų ministrai ir Tarptautinio valiutos fondo pareigūnai tik pirmadienį paryčiais atsisveikino su Kipro prezidentu Niku Anastasiadžiu.
Sutarta, kad 10 milijardų eurų paskola Kipro bankams gelbėti bus suteikta.
Tačiau šalis už tai sumokės didelę kainą. Kur kas didesnę nei tą, kurią prieš savaitę išdidžiai atmetė Kipro parlamentas.
Grimzdo jau keleri metai
Prieš 110 metų įkurtas antras didžiausias Kipro bankas „Laiki” bus padalytas į gerąjį ir blogąjį.
Į pastarąjį pateks visi indėliai, viršijantys 100 tūkstančių eurų sumą.
Tai didžiulis smūgis rusams, kurie patirs didžiulių nuostolių. O geroji banko dalis greitai bus prijungta prie didžiausio „Bank of Cyprus”.
Iš visų Kipre laikomų 68 milijardų eurų indėlių net 30 milijardų priklauso Rusijos juridiniams ir fiziniams asmenims.
Mokesčių rojumi praminta šalis skaudžiai nubaudė didžiuosius savo partnerius rusus.
Kipro bankų bėdos atsirado dėl to, kad jie 2012-ųjų kovą dalyvavo anuliuojant daugiau kaip 100 mlrd. eurų privačių Graikijos skolų.
Bankas „Laiki” grimzdo jau kelerius metus. Jis buvo investavęs 2,3 milijardo eurų į Graikijos vertybinius popierius 2011 metais.
Atidėjiniai blogoms paskoloms praėjusiais metais padidėjo net keturis kartus – iki 400 milijonų eurų.
Todėl jam beliko tikėtis arba dar vienos injekcijos iš Europos centrinio banko, arba žlugti.
Po naktinių derybų Kipras sutiko aukoti banką, kuris bus uždarytas. Jau surastas ir bankroto administratorius.
Bankai atvers duris
„Bank of Cyprus” Graikijos pelkėje prarado 1,6 milijardo eurų. Šiame banke laikoma trečdalis visų Kipro indėlių. Bet ir jis neišvengs apkarpymų.
Nors galutiniai sprendimai dar nepaskelbti, spėjama, kad stambieji šio banko indėlininkai praras maždaug trečdalį jame laikytų lėšų.
O smulkieji, laikę mažiau nei 100 tūkstančių eurų, pinigų nepraras. Jiems taikomas Europos Sąjungos įstatymų garantuojamas indėlių draudimas.
Tačiau Kipro gatvėse nuotaika vakar buvo slogi. Nors chaoso buvo išvengta, šalies gyventojai su baime žiūri į ateitį.
Dalis jų abejoja, ar finansinės pagalbos planas išgelbės salos ekonomiką.
„Tai katastrofa. Man atrodo, kad padaryta per mažai ir per vėlai”, – sakė pasmerktojo banko „Laiki” klientas Tudoras Neagu, nesėkmingai mėgindamas pasiimti pinigų iš bankomato Nikosijoje.
„Negaliu pasiimti pinigų, nes bankomatas neveikia. Abejoju, ar Kipras kada nors atgims”, – apgailestavo vyras.
Už jo eilėje stovintis „Laiki” klientas taip pat liko nieko nepešęs.
Tikimasi, kad daugiau nei savaitę neveikę Kipro bankai jau šiandien atvers duris.
Liūdi ir imigrantai
Streso neišvengė ir šalyje gausiai gyvenantys imigrantai.
„Banke pinigų nėra. Man reikia maisto, susimokėti nuomą.
Man reikia visko.
Atėjau, bet bankas neatiduoda mūsų pinigų”, – sakė pakistanietis Fawzi Allada, iš pykčio vaizduodamas, kaip suplėšo „Bank of Cyprus” čekių knygelę.
Daugelis kavinių, restoranų ir parduotuvių Nikosijos centre vakar rytą buvo ištuštėję.
Kipro žmonės mėgino suvirškinti finansinio gelbėjimo plano detales ir nuspėti, kas jų laukia jau netolimoje ateityje.
Išvadino dar viena vagyste
Užtat Rusijos valdžios reakcijos vakar ilgai laukti nereikėjo.
„Mano nuomone, vagystės to, kas jau buvo pavogta, tęsiasi”, – taip euro zonos šalių ministrų susitarimą su Kipro atstovais įvertino Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Vis dėlto prezidentas Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei išnagrinėti galimybes restruktūrizuoti 2,5 milijardo eurų (8,6 mlrd. litų) paskolą, kurią Maskva suteikė Kiprui 2011 metais.
Paskola turi būti grąžinta iki 2016-ųjų.
Europos lyderiai džiūgauja
Kipras prašė Rusijos sumažinti paskolos palūkanas ir išdėstyti mokėjimus ilgesniam laikui. Atrodo, kad Rusijos valdžia suminkštėjo.
Tuo tarpu nuotaikos euro zonos šalyse vakar buvo kur kas geresnės nei Kipre ar Rusijoje.
Finansinio gelbėjimo susitarimą Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble pavadino sąžiningu.
Jo manymu, tai atkurs pasitikėjimą skolų prislėgta šalimi ir padės stabilizuoti Kipro ekonomiką.
Europos rinkų ekspertai dar anksčiau perspėjo, kad jei derybos atsidurs aklavietėje, o Kiprą ištiks bankrotas, psichologinis užkratas gali persimesti ir į kitas euro zonos šalis. Pirmiausia – į Italiją ir Ispaniją.
Antai Graikijos vyriausybės atstovas Simos Kedikoglu pripažino, kad Kiprui šis susitarimas skausmingas, tačiau būtinas norint išvengti chaoso, kuris būtų kilęs, jeigu Viduržemio jūros sala būtų buvusi išmesta iš euro zonos.
Šiek tiek priminė Ūkio banko likimą
Rūta Medaiskytė, Investicinio banko „Finasta” vyriausioji ekonomistė:
„Kipro parlamento atmestas gelbėjimo planas buvo kur kas sudėtingesnis, nes susijęs su draudžiamaisiais indėliais. Juos apmokestinus būtų pažeista draudimo koncepcija.
Naujasis planas, mano nuomone, yra paprasčiausias sprendimas. Tam nereikia šalies parlamento sutikimo: bankai tiesiog restruktūrizuojami.
Leidimas antram didžiausiam bankui bankrutuoti kiek priminė Ūkio ir Šiaulių bankų istoriją. Panašumų tikrai yra. Tik, žinoma, Kipro bėdos kur kas didesnės nei Lietuvoje.
Ar būtų pasirinktas toks pat scenarijus, jei didelė dalis indėlininkų būtų ES, o ne Rusijos rezidentai?
Manau, kad sprendimas būtų kitoks. Kipro gelbėjimo kaina nėra itin didelė Europos mastu. Tačiau Europos šalys nenusiteikusios gelbėti rusų pinigų, kurie galbūt buvo ne visai švarūs.”
Atvykėlių nauda valstybei – menka
„Įdomu, ar bankai tikrai atvers duris? Neaišku, kas bus dėl degalinių. Kalbama, kad dėl grynųjų pinigų stygiaus jos gali būti uždarytos”, – su „Lietuvos rytu” įspūdžiais dalijosi aštuntus metus Kipre gyvenantis ir restorane vadybininku dirbantis Saulius Janelionis. Vakar bankai Kipre nedirbo, mat šalis šventė Nepriklausomybės dieną.
„Banko „Laiki” bankomatai tik neseniai vėl pradėjo veikti, mačiau ilgas eiles prie jų”, – pasakojo lietuvis.
Ilgai turizmo versle dirbęs vyras įsitikinęs, kad šio sektoriaus bankų krizė Kipre nepaveiks, o jei ir kirs, tai neskaudžiai. Jis viliasi, kad gegužę, kai prasidės vasaros sezonas, dauguma bankų jau dirbs, tad keblumų viešbučių, maitinimo įstaigų ar kelionių agentūrų vadovai nepatirs.
„Kipro krizę lėmė ir tai, kad dauguma vietos žmonių turi menką išsilavinimą ir pasikliauja pažįstamais. Tarkime, turint žemės sklypą ir pažinčių banke nesunku gauti paskolą daugiabučiam namui statyti, nors perkančiųjų butus bus mažai. Greitai parduodama paprastai tik iki 30 proc. butų, po to viskas sustoja. Dėl nuomos taip pat prastai – daugiau butų išnuomojama tik vasarą. Dėl krizės kainos yra smukusios”, – pasakojo lietuvis.
Dar viena skaudi Kipro rykštė yra menkai kontroliuojama imigracija.
„Daugiausia tai atvykėliai iš Filipinų, Bangladešo, Tailando. Jie dirba už menką atlygį, šitaip iškreipdami darbo rinką, o iki 90 procentų savo pajamų siunčia į gimtinę. Tad tie pinigai neskatina Kipro ekonomikos.Tas pat ir dėl bulgarų bei rumunų. Jie su šeimomis traukia čia dirbti, galbūt namo siunčia ir mažiau pinigų, tačiau vis tiek menkai pagyvina salos ūkį”, – kalbėjo S.Janelionis.
Lietuvio nuomone, norint atsigauti, Kiprui būtina ne tik kontroliuoti bankus, bet ir suvaldyti imigraciją, įsileisti į šalį tik specialistus.
„Be to, čia dirbantiems sezoninius darbus ne sezono metu mokamos kompensacijos. Manau, kad jos turi priklausyti tik nuolat gyvenantiems ir dirbantiems šioje saloje, o ne visiems”, – aiškino Kipre gyvenantis lietuvis.
