Rygos gyventojai per mėnesį už komunalines paslaugas sumoka 100 litų, Talino – 53, Kauno – 48. Vilniečių mokėjimai už komunalines paslaugas per mėnesį sudaro vidutiniškai 44 litus.
„Vienas pagrindinių šios koalicijos uždavinių buvo išsiaiškinti, ar vilniečiai nepermoka už komunalines paslaugas. Paaiškėjo, jog atsižvelgiant į pajamų lygį vilniečių atlyginimai Lietuvoje didžiausi, o mokėjimai už komunalines paslaugas – mažiausi“, - pastebėjo A. Zuokas.
Mero teigimu, tokiu atveju, nedidinant finansinės naštos gyventojams, galima sutaupyti pinigų namo eksploatacijai.
Studiją parengusi bendrovės „Civitta“ tyrė 15 administratorių valdomų daugiabučių mokėjimus: administravimo, techninės priežiūros, šiukšlių išvežimo, techninės priežiūros.
Tyrimai parodė, jog pastatų administratoriai gali dirbti dar efektyviau, mažinti priežiūros kaštus. Tokiu būdu standartinis 50 kvadratų butas sutaupytų iki 12 litų per mėnesį, arba nuo 60 iki 140 Lt per metus.
Komentuodami tyrimų rezultatus „Civitta“ atstovai pažymėjo, jog tobulinti daugiabučių administravimą Vilniuje galima, remiantis užsienio didmiesčių pavyzdžiu.
Ekspertai kaip pavyzdį pateikė Vengrijos sostinę Budapeštą, kur kelis daugiabučius gali prižiūrėti vienas žmogus. Tam reikia padidinti gyventojų atsakomybę už namą, savivaldybei tokiu atveju tenka tik švietėjo uždavinys.
Konsultantai taip pat siūlė atsisakyti bendrojo katilo principo renkant ir naudojant mokėjimus, nes didesni namai šiuo metu finansiškai remia mažesnius.
