Anot šalies prezidento Niko Anastasiadžio, esant tokiai ekonomikos būklei iki šiol galioję draudimai tampa tik kliūtimi.
Kazino steigimui Kipre iki šiol itin prieštaravo nemažos įtakos šalyje turinti Stačiatikių bažnyčia.
Bet šalies prezidentas N. Anastasiadis aiškiai pareiškė, kad valstybė ieško kelio iš krizės, todėl jokių tabu nebus: pietinėje salos dalyje ketinama įteisinti lošimo namų veiklą. Tiesa, pagal dabartinį planą, juos turėtų valdyti valstybė.
„Kipro ekonomiką būtina kuo greičiau stiprinti. Todėl ateityje neatsisakysime pajamų iš kazino”, – sakė šalies vadovas. Jis taip pat užsiminė apie galimą nulinį mokesčio tarifą, jei Kipre bus investuojamas čia uždirbtas pelnas.
Viduržemio jūros salos prezidentas atskleidė dar keletą ateities vizijų.
Anot vienos, ketinama neoficialiai sutarti su vietos darbdaviais, kad mažiausiai 70 procentų darbuotojų būtų kipriečiai, o atvykėlių liktų tik iki 30 procentų.
Tai labiausiai kirstų ne Europos Sąjungos piliečiams, mėgstantiems uždarbiauti Kipre.
Skaičiuojama, kad tokių atvykėlių, kurie prižiūri namus, vaikus arba dirba statybose, saloje yra apie 100 tūkst. Daugiausia – iš Filipinų, Indijos ir Šri Lankos.
Neteks pinigų
Savaitgalį paskelbta, kad „Bank of Cyprus” didesnių nei 100 tūkst. eurų indėlių savininkai vietoj 37,5 proc. indėlių gaus šio banko akcijų.
Dar 22,5 proc. indėlių bus įšaldyta, už juos palūkanos nebus mokamos. Esant reikalui šie pinigai gali būti panaudoti bankui rekapitalizuoti.
Tad iš viso stambieji indėlininkai gali netekti 60 proc. savo lėšų. Maža to, likusios sumos bus padengtos tam tikrais vertybiniais popieriais ir taip pat kuriam laikui įšaldytos.
