Nuo balandžio 1-osios įsigaliojo nauja pagalbininkų įdarbinimo tvarka.
Sodininkai, ūkininkai ar miškininkai jiems tiesiog gali išrašyti paslaugų teikimo kvitą. Tai gerokai paprasčiau nei sudaryti terminuotąją darbo sutartį.
Iki šiol tokios sutartys buvo sudaromos visiems laikiniesiems žemės, sodo ar miško darbams: vaismedžiams genėti, akmenims iš laukų išrinkti, miško sodinukams į žemę susmeigti, daržams ravėti, daržovių derliui nuimti.
Darbdaviams reikėdavo tą pačią dieną informuoti „Sodrą” apie įdarbinto žmogaus valstybinio socialinio draudimo pradžią.
Trūksta išaiškinimo
Pasak verslinių sodų bendrovės „Naradava” direktoriaus Aloyzo Grygalio, jau geras mėnuo, kai soduose triūsia darbininkai.
Dauguma jų atsiųsti iš darbo biržos ir įdarbinti pagal terminuotąsias sutartis.
„Viliuosi, jog su kvitais bus paprasčiau. Bet kol kas niekas neturi patirties. Būtinai reikia paprasto išaiškinimo, kaip įdarbinti žmones, kur tų kvitų knygučių nusipirkti, kaip ir kiek mokesčių sumokėti”, – kalbėjo A. Grygalis.
Stinga tik noro dirbti
Pasvalio rajono bendrovės Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius įsitikinęs, kad žmonėms šiais laikais trūksta ne darbo, net noro dirbti.
Šiuo metu laikinieji pagalbininkai geni vaismedžius, o per mėnesį atlygio gali gauti apie 2000 litų. Anot A. Paškevičiaus, valandinis atlyginimas, kaip ir minimali alga, tėra žmogaus gadinimas.
Todėl sodo darbininkams mokama už atliktą darbą: nugenėjai obelį, ir pora litų – jau kišenėje. Per dieną žmogus nesunkiai nugeni 20–25 obelis, tad užsidirba apie 50 litų.
„Rudenį paprastai pasamdome apie 200 žmonių. Iš jų penktadalis – žmonės, kurie kiekvienais metais ateina dirbti ir užsidirbti. Jie triūsia soduose, kol baigia visus darbus.
O visi kiti keičiasi, skaičiuoja, kad tiktai neuždirbtų daugiau ir neprarastų socialinių pašalpų”, – pasakojo A. Paškevičius.
Gaišaties bus mažiau
„Laukiu nesulaukiu tų kvitų”, – aiškino Kėdainių rajone, Lančiūnavoje, ūkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas. Kasmet jis bulvėmis bei kopūstais užsodina per 200 hektarų žemės. Todėl viliasi, kad nuo šiol įdarbinti žmones savaitei ar kitai bus daug paprasčiau.
Mat kartais gaunama skubių užsakymų: pavyzdžiui, sukrauti daržoves į vilkikus. Tačiau tuomet tenka gaišti laiką, kol sudaromos sutartys.
„Vasarą vaikams – atostogos. Nuo šešiolikos metų jie gali dirbti pusę dienos.
Vaikai labai nori užsidirbti. Pagaliau ir juos bus galima įdarbinti nesijaudinant, kad sutartims sudaryti gaištamas laikas”, – kalbėjo ūkininkas.
Bet miškininkai, sulaukę galimybės lengviau įdarbinti pagalbininkus, kol kas neploja katučių.
Bedarbiai nori grynųjų
Pasak Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojo Kazimiero Šiaulio, paslaugų kvitai – perteklinis įdarbinimo būdas.
Jis pats medžiams kirsti sudaro sutartis su subrangovais – individualiomis įmonėmis. Vienadieniams darbininkams būna mažai darbų.
„Yra verslo liudijimai, yra individuali veikla. To pakanka norint žmogų legaliai įdarbinti.
O bedarbių, kurie nori gyventi iš pašalpų, paslaugų kvitais nepavyks suvilioti.
Juolab kad jie nori viską gauti grynaisiais”, – sakė K. Šiaulys.
Galioja apribojimai
Teisės aktai numato, kad su paslaugų kvitu darbuotojas pas tą patį darbdavį per metus gali dirbti daugiausia 60 dienų, o užmokesčio gauti ne daugiau kaip 6 tūkst. litų.
Jei žmogui priklauso socialinės išmokos, dėl tokios uždirbtos sumos jos nebus nubraukiamos.
Į laikinų ar vienkartinių paslaugų sąrašą įtraukti visi darbai sodininkystės, daržininkystės, augalininkystės, gyvulininkystės, žuvininkystės, miškininkystės ūkiuose.
Su paslaugų kvitais galima įdarbinti žmones net ir karvėms melžti, bebrų užtvankoms ardyti ar malkoms skaldyti.
Kvitas išrašomas prieš teikiant paslaugas kiekvieną dieną arba sutartam terminui, bet ne ilgiau kaip kalendorinei savaitei. Jis galioja tol, kol darbdavys atsiskaito su darbuotoju.
