Klaipėdiečiai džiūgauja – po dešimtmetį trukusios pertraukos vėl pavyko patraukti didžiausios pasaulyje kruizinės laivybos kompanijos „Royal Carribean“ dėmesį. Jau kitą vasarą į Klaipėdą atplauks amerikiečių pasididžiavimas – 317 metrų ilgio jūrų milžinas „Celebrity Eclipse“. Tai bus didžiausias kruizinis laivas, kada nors viešėjęs Lietuvos pajūryje.
Kol kruizinės laivybos rinka atsigauna po ekonominės krizės, spartaus augimo Europoje ir Baltijos regione kol kas neprognozuojama. Didesnių poilsiautojų srautų kelionių organizatoriai nesulaukia dėl tebesitęsiančių neramumų Šiaurės Afrikoje, rūpesčių kelia ir ypač sugriežtinti ekologiniai reikalavimai laivų išmetamų sieros junginių kiekiui.
Keičiasi kelionių maršrutai
Ateityje Europos uostams teks dar labiau pasistengti, kad priviliotų išlepintus kruizų mėgėjus, kurių didžiąją dalį, apie 65 proc., sudaro amerikiečiai. Mat didžiųjų laivybos kompanijų dėmesį vis patraukia Kinijos, kitų Azijos šalių uostai, viliojantys mažesnėmis rinkliavomis ir daugelio poilsiautojų dar nematytomis egzotiškomis vietovėmis.
„Nieko nuostabaus, nes dauguma keliautojų vyksta ne po vieną kartą. Jei jau dukart aplankė Viduržemio jūros regioną, tikėtina, kad trečiąkart ten pat nebevyks“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier, neseniai sugrįžusi iš didžiausios pasaulyje kruizų parodos Majamyje (JAV).
Parodoje viešėjusi ir mūsų uostą pristačiusi Klaipėdos delegacija įsitikino – Baltijos šalys kelionių organizatoriams įdomios.
Naujų maršrutų ieškančias kruizų kompanijas labiausiai domina uosto veikla, rinkliavos dydis ir paslaugos turistams. Kasmet parodoje pageidaujama išgirsti, kad šalis gali pasiūlyti naujovių atvykstantiems poilsiautojams.
Nors šią vasarą Klaipėda naujų pramogų svečiams negalės pasiūlyti, kruizinės laivybos sezonas dėl to nebus skurdesnis – į uostą užsuks ne mažiau laivų negu pernai.
Vėl užsuks italų milžinas „Costa Pacifica“
Kruizinės laivybos sezonas prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusiais metais. Gegužės 4-osios rytą Kruizinių laivų terminale prisišvartuos pirmasis laivas – 290 metrų ilgio „Costa Pacifica“. 13 aukštų laineris primena tviskantį miestą ant vandens, kuriame netrūksta pramogų.
Viršutiniame denyje ant gultų galima mėgautis ne tik saulės voniomis, o tuo pačiu ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Apie 4 tūkst. keleivių aptarnauja beveik tūkstantis įgulos narių, turinčių pasirūpinti, kad laive praleistos kelios savaitės būtų nepamirštamos.
Poilsinė-pažintinė kelionė šiuo laivu kainuoja nuo 900 iki beveik 5 tūkst. litų. Kainą lemia kelionės trukmė, pasirinktas maršrutas, kajutės vieta. Už kai kurias pramogas ir sveikatingumo paslaugas laive mokama papildomai. Tarkime, už pusantros valandos trukmės viso kūno masažo ir aromaterapijos seansą tektų pakloti 776 litus.
Laive įrengtas erdvus SPA centras, sporto klubas su treniruoklių sale. Laive taip pat galima atsigaivinti keturiose sūkurinėse voniose, atviruose ar uždaruose baseinuose, pirtyse.
Pramogų erdvės laive atviros visą parą – čia įrengti lošimo automatai, 5 restoranai, 13 barų, kino teatras po atviru dangumi, erdvi teatro salė, kurioje kas vakarą rengiami koncertai, originalūs atlikėjų pasirodymai. Dauguma vakaro programos dalyvių atvyksta tik vienam renginiui, tik dalis keliauja kartu su visais keleiviais. Kruizo organizatoriai vis ieško naujų, dar nematytų ir nerodytų atlikėjų. Keleivių patogumui čia veikia ir kirpykla, rengiamos arbatos gėrimo ceremonijos.
„Costa Pacifica“ Klaipėdoje šią vasarą viešės iš viso 6 kartus.
Sugrįš geri laikai
Kitą vasarą Klaipėdos laukia dar intensyvesnis kruizų sezonas – jau dabar sudarytame sąraše – 50 lainerių.
„Tai bus labai geri metai“, - užtikrino K. Gontier.
Labiausiai klaipėdiečiai džiaugiasi, jog po ilgos pertraukos į Lietuvą pavyko privilioti kruizinės laivybos milžinę „Royal Carribean“. Šios kompanijos laivai mūsų uostą pastaraisiais metais vis aplenkdavo.
Klaipėdos uosto atstovai džiaugiasi jau kitą vasarą galėsiantys kruizinių kelionių organizatoriams pasiūlyti patogesnes sąlygas laivams priimti. Rugsėjį turėtų būti baigtas statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Parengtus infrastruktūrą, vienu metu bus galima priimti net tris didelius lainerius. Tokių sąlygų iki šiol Klaipėdos uostas negalėjo užtikrinti.
Pasak K. Gontier, vidutiniams ir mažiems uostams, prie kurių priskiriama ir Klaipėda, tenka labiau pasistengti dėl atvykstančių svečių.
Jau tapo tradicija prisišvartavus laineriui, išlipančius keleivius pasitikti su lietuvių liaudies muzika, kurią atlieka krantinėje įsikūrę muzikantai. Klaipėdiečiai įsitikino, kad toks sutikimas turistams patinka ir kaskart juos maloniai nustebina. Kai kurie, išgirdę čia pat gyvai atliekamas smagias melodijas, ima šokti, kiti traukia iš rankinių fotoaparatus.
Rūpi tvarka senamiestyje
Kiekvienam į Klaipėdą atvykusiam svečiui bus parengtas asmeninis pasveikinimas. Kai kuriuose mažesniuose uostuose turistai pasitinkami ir su putojančio vyno taure, gėlėmis, dovanėlėmis.
Tomis dienomis, kai į Klaipėdą užsuks didžiausi kruiziniai laineriai, senamiesčio Teatro aikštėje, kaip ir pernai, bus rengiamos liaudies amatų mugės. Skaičiuojama, jog per viešnagės dieną Lietuvos pajūryje kruiziniai turistai išleidžia vidutiniškai po 50-75 eurus.
„Vienas svarbiausių dalykų, kurių kaskart teiraujasi kelionių organizatoriai – kaip mes susitvarkę senamiestį. Dėl to dar kartais tenka raudonuoti. Išėjus iš laivo, pasukus Pilies gatve, matosi negrįsta aikštelė, senamiesčio namų fasadai išmarginti grafičiais, nuniokoti vandalų.
Norėtųsi, kad Savivaldybė įdėtų daugiau pastangų – bent papuoštų miestą želdiniais, įrengtų geresnį apšvietimą, prisidėtų tvarkant namų fasadus. Gali kiek nori važinėti po parodas, muges, derėtis su užsakovais, investuoti į rinkodarą, reklamą, bet kai nesugebame vietoje apsišluoti, vadinasi tokie ir esame“, - skėsčiojo rankomis Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus vadovė K. Gontier.
Bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“, iš Savivaldybės nuomojanti Kruizinių laivų terminalo teritoriją, yra parengusi detalųjį šios zonos išvystymo planą.
Gauta nemažai pasiūlymų, kaip šią teritoriją padaryti patrauklią ir miestiečiams, ir čia atvykstantiems svečiams. Tačiau kol kas nenuspręsta, kokie ir kiek statinių čia iškils. Prireiks dar kelerių metų, kol terminalo aplinka pastebimai pagražės.
Pramogų pasiūla per maža
Klaipėdiečiams iš užsienio partnerių kliūva ir dėl to, kad atvykę turistai nelabai turi ką veikti. Tie, kurie nusprendžia nevykti į siūlomas ekskursijas po Kuršių neriją ar Palangą, klaidžioja apytuščiu ir nykoku senamiesčiu, kuriame trūksta ir paslaugų, ir pramogų.
Pripažįstama, jog Klaipėda per menkai išnaudoja savo kaip jūrinio miesto įvaizdį. Trūksta ne tik jūrinių objektų, bet ir renginių, skleidžiančių jūrinę dvasią.
„Turistui, kuris norėtų į Lietuvą atvykti keltu, kruiziniu laivu ar jachta, nėra parengta informacijos, ką jis čia galėtų veikti.
Klaipėda turi didelį potencialą – čia pat Kuršių nerija, Palangos oro uostas, puikūs Smiltynės paplūdimiai - turime kuo traukti, bet, matyt, ne viską panaudojame“, - įsitikinusi K. Gontier.
Kruizai garantuoja pelną ir reklamą
Klaipėdos uostas iš pernai apsilankiusių kruizinių laivų surinko apie pusantro milijono litų rinkliavos. Užpernai surinkta kiek daugiau nei 900 tūkst. litų.
Geriausiu kruizinės laivybos sezonu per pastaruosius dešimtį metų drąsiai galima laikyti 2007-uosius. Tą vasarą į Klaipėdos uostą užsuko iš viso 64 laivai, o 294 metrų milžinas „Constellation“ lankėsi net tris kartus.
Skurdžiausia buvo 2011-ųjų vasara, kai atplaukė vos 37 laineriai. Didžiausias iš jų – italų „Costa Pacifica“, nuo 2010 metų kasmet į Klaipėdą užsukantis po kelis kartus.
Didžiausi Klaipėdos uoste viešėję kruiziniai laivai: „Constellation“ – 294 m, „Costa Pacifica“ – 290 m, „Costa Magica“ – 272 m.
Jūrinis miestas – be vizijos?
Aušrinė Armaitienė, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja, profesorė:
„Drįsčiau įtarti, kad miesto valdžia neturi aiškios vizijos, kaip pritraukti į miestą daugiau turistų. Visos mūsų institucijos turi savo požiūrį, bet niekaip jų nesujungiame į bendrą viziją, o dėl to Klaipėdos miestas juk laimėtų.
Turizmo informacijos centras verčiasi per galvą, kad priviliotų kuo daugiau kruizinių laivų. Tai milžiniškos pastangos.
Rezultatas, kokį jie pasiekia esamomis sąlygomis iš tikrųjų yra fantastiškas. Mes turime savo viziją, verslininkai – savo, bet nėra tos institucijos, kuri jas sujungtų į vieną, kad Klaipėda išsiskirtų savo įvaizdžiu, pasiūla turistams.
Labai liūdna ir skaudu pripažinti, bet šiai dienai neturime savo išskirtinės vietos pasaulio turistiniame žemėlapyje. Išteklių yra, bet jie menkai išnaudojami.
