Žmonės, kurie senatvei toliau kaups antros pakopos pensijų fonduose ir pasirinks naująjį, kitais metais įsigaliosiantį, modelį, kai gyventojai į privatų pensijų fondą galės skirti papildomai 1 proc. pajamų ir gauti dar tiek pat iš valstybės, senatvėje galės tikėtis, kad jų pensijos sieks apie pusę vidutinio atlyginimo.
„Norintiems, kad pensijos būtų dar didesnės, reikėtų kaupti trečios pakopos pensijų fonduose“, - teigė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. Rekomenduojama, jog įnašai į trečios pakopos pensijų fondus sudarytų apie 5 proc. atlyginimo.
Tyrimas stebuklų nežada
Lietuvos banko skaičiavimu, antros pakopos pensijų fondai yra naudingi tiek juose dalyvaujantiems žmonėms, tiek valstybei. Tačiau kaupiantys ateičiai antros pakopos fonduose įspūdingų pensijų ateityje neturėtų tikėtis. Jos siektų tik apie pusę vidutinio atlyginimo.
Dėl didelės investicijų į akcijas rizikos, Centrinis bankas nerekomenduoja antros pakopos fonduose pradėti kaupti pinigus žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip septyneri metai.
Lietuvos banko ekspertų atlikti skaičiavimai rodo, kad dabartinis modelis, kai žmonės pinigus kaupia antros pakopos pensijų fonduose ir „Sodroje“ yra optimalus valstybės biudžetui. Jie netgi mano, kad ateityje valstybei jis atsipirks, nes žmonėms senatvei kaupiant ir privačiuose fonduose, valstybės išlaidos pensijoms bus mažesnės.
Ekspertai ragina nepasitikėti tik valstybine „Sodros“ sistema. Skirtingais skaičiavimais, ji po keliasdešimties metų galės užtikrins tik kuklias pensijas, kurios sieks 24-30 proc. būsimo vidutinio atlyginimo.
Šias tendencija Lietuvos bankas grindžia pusę metų trukusiais skaičiavimais, kurie padaryti remiantis 50 tūkst. skirtingų modelių. Skaičiuotas galimas laikotarpis iki 2060 metų.
Tiesa, Lietuvos bankas perspėja, kad tiksliai prognozuoti ateitį sunku ne tik dėl nestabilių akcijų kainų, bet ir Lietuvos politikų, kurie bet kada gali priimti neprognozuojamus sprendimus.
Dirbančiųjų vis mažės
Lietuvos banko teigimu, valstybė turi tęsti pensijų sistemos pertvarką, nes ateityje, dėl blogėjančios demografinės situacijos, dirbančių vis mažės ir valstybė nepajėgs iš surinktų mokesčių pasirūpinti augančia pensininkų armija.
Situaciją apsunkins ir tai, kad žmonių gyvenimo amžius ilgėja, todėl valstybė jiems pensijas turės mokėti taip pat ilgiau. Todėl ekspertai teigiamai vertina praėjusios kadencijos Seimo sprendimą palaipsniui ilginti pasitraukimo į pensiją amžių iki 65 metų.
Drastiškas dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas turėtų prasidėti po 2036 metų.
Laiko pasirinkimui - nuo balandžio iki rugsėjo
Taupymo senatvei tvarka turėjo keistis nuo kitų metų. Pernai pakeitęs įstatymus Seimas žmonėms suteikė galimybę grįžti į „Sodrą“ arba didini įmokas į privačius pensijų fondus savo lėšomis ir mainais gauti papildomas įmokas ir iš valstybės. Žmonės taip pat galės nieko nekeisti ir pasilikti dabartinę tvarką.
Apsispręsti, kokią tvarką pasirinkti žmonės turės iki rugsėjo. Prašymus renka privatūs pensijų fondai.
Nuo 2014 metų žmonės, kurie į pensijų fondus mokės papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis sieks 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų. Iki 2 proc. padidės ir valstybės indėlis.
Gyventojams savo lėšomis nesutikus mokėti papildomos įmokos, jie pensiją ir toliau galės kauptis ir „Sodroje“, ir antrosios pakopos fonduose.
Jeigu gyventojai toliau nebenorės dalyvauti antrosios pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galės kaupti tik „Sodroje“. Antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų.
„Sodros“ pervedimai į antrosios pakopos pensijų fondus šiemet padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios bus sumažinti iki 2 proc., bet nuo 2020 metų – padidinti iki 3,5 procentų.
Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Joje dalyvauti nusprendusiems žmonėms į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų – pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatyme numatytą ribą – 5,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifo. 2009 metais pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc. „Sodros“ pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 metų pradžios sumažintos dar 0,5 procento.
Visi Lietuvos gyventojai gali pasirinkti, kurį kelią rinktis, pasinaudoję nuo kovo veikiančia būsimos pensijos skaičiuokle. Adresu pensijuskaiciuokle.lt pasiekiama skaičiuoklė parodo, kokios pensijos žmogus gali tikėtis kaupdamas pensijų fonde taip, kaip iki šiol, kokios – kaupdamas pagal naująją tvarką ir kokios, jei jam pensiją mokės tik „Sodra“. Ši skaičiuoklė sukurta bendradarbiaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Lietuvos banko ir pensijų kaupimo bendrovių ekspertams.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės komentaras:
Ankstyvas pensinis amžius, didelė, palyginti su darbo užmokesčiu, pensija, mokama tiesiogiai iš valstybės biudžeto... Taip neretai prisimenami sovietmečio laikai Lietuvoje. Tačiau reikia suprasti, kad taip, kaip buvo, nebebus. Mažėja gimstamumas, senėja visuomenė, išlieka didelė darbingo amžiaus žmonių emigracija, nerimą kelia valstybės biudžeto skylė – tai tik keli ekonominiai bei socialiniai argumentai sočios senatvės nenaudai.
Galima daug ir ilgai diskutuoti dėl pasirinkto pensijų reformos modelio privalumų ir trūkumų, tačiau aišku viena – reformos tikslas yra nuimti dalį vis sunkesne tampančios pensijų naštos nuo valstybės pečių ir lėšas kaupti pensijai paskatinti pačius būsimuosius pensininkus. Prieš beveik dešimt metų pradėta pensijų reforma mums buvo nauja, neįprasta. Tačiau, gavę daugybę informacijos ir iš valstybinių, ir iš privačių šaltinių, patikėjome, supratome, kad ruoštis pensijai reikia iš anksto – ir savarankiškai, ir pasinaudojant valstybės siūlomomis galimybėmis, nes kažkaip savaime viskas gerai veikiausiai nebus.
Nuo pensijų sistemos reformos pradžios jau išmokome kai kurias ne visada malonias pamokas. Įsitikinome, kad stebuklų nebūna ir į pensijų fondus investuota ar atidėta šimtinė tūkstančiu litų nevirsta nei per vieną naktį, nei per vienus metus – tam reikia kur kas ilgesnio laiko. Susipažinome su finansų rinkų kaprizais ir siurprizais – vertybinių popierių vertė ir kyla, ir krenta.
Įmokėtas šimtas litų nuo ne dėl mūsų priklausančių priežasčių vienais metais gali sumažėti iki 70 litų, o kitais – padidėti iki 120 litų. Tačiau per ilgą laiką svarbus tik pirmas ir paskutinis taškas, tarpinių svyravimų įtaka sumažėja. Tie, kam iki pensijos buvo likę nedaug laiko, galbūt gavo mažiau, negu tikėjosi, o tie, kuriems iki jos toli, apčiuopiamos naudos dar nepajuto – dėl valstybės apkarpytų įmokų į antros pakopos pensijų fondus, dėl investicijų vertės kritimo prasidėjus pasaulinei finansų krizei.
Taip pat ir dėl kitų su nelemta krize susijusių priežasčių – išaugusio nedarbo, mažesnių atlyginimų, dėl kurių srauni į pensijų fondus pervedamų litų upė gerokai nuseko.
Be abejonės, dažni pokyčiai pasitikėjimo reforma neprideda, tačiau priežastys, dėl kurių buvo pradėta pensijų sistemos reforma dar 2004 metais, niekur nepradingo – vis dar senėjame, vis dar emigruojame. Antros pakopos pensijų fondai tebėra reikalingi. Pamažu aiškėja, kad antros pakopos pensijų fondai nėra vaistas nuo bet kokio nepritekliaus senatvėje. Tai greičiau papildas geresnei finansinei sveikatai, kuria galime ir turime rūpintis patys, kad būtume mažiau priklausomi nuo mažėjančių valstybės galimybių. Ir šis papildas yra tik viena iš priemonių, reikalingų, kad galėtume būti ramesni dėl savo ateities.
Vieno unikalaus visiems recepto, ką daryti, deja, nėra – skiriasi mūsų amžius, pajamos, likęs laikas iki pensijos. Dėl to labai svarbu tinkamai įvertinti savo galimybes ir atsparumą rizikai, kuri neišvengiama, jei kalbama apie investicijas į pensijų fondus.
Mažiausiai rizikuoti gali tie, kam iki pensinio amžiaus liko nedaug laiko. Galimybės būti mažiau priklausomam nuo valstybės nereikėtų atsisakyti tiems, kam iki pensijos dar gana toli. Jei svarbu ne tik apsidrausti nuo to, kad ateityje valstybės galimybės gali būti gerokai mažesnės negu šiandien, bet ir užsitikrinti didesnes pajamas, dalį rūpesčio reikėtų prisiimti patiems.
Ne visi jau šiandien gali papildomai kaupti savarankiškai. Kai kurie dar tik pradeda savo karjerą, augina vaikus ar kuria buitį, todėl lėšų reikia čia ir dabar, o didesnėms investicijoms saugiai senatvei laisvų litų nepakanka. Dabar atsiradusi galimybė - skirti 1 proc. (nuo 2016 m. 2 proc.) savo darbo užmokesčio įmokos ir gauti papildomą valstybės paskata (1 proc., o vėliau 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio) – svarstytina alternatyva.
Nors ir ji, kaupiančiojo akimis, ne be trūkumų: sprendimo pakeisti nebus galima, taip pat negalima laisvai disponuoti savo kaupiamais ar sukauptais pinigais, o įvertinus ankstesnę pensijų reformos eigą, t. y. „žaidimo taisyklių“ keitimus, kyla abejonių ir dėl to, kiek ilgai laikysis ši nauja pensijų kaupimo tvarka...
Vis dėlto, jei gyvenama iš didesnių negu vidutinis darbo užmokestis pajamų ir senatvėje norima gauti daugiau kaip 50 proc. ankstesnių pajamų, net ir reformuotos antros pakopos veikiausiai neužteks. Mat šiandien yra taip, kad kuo didesnis darbo užmokestis, tuo mažesnį procentą buvusių pajamų sudaro „Sodros“ pensija. Tada reikėtų nepamiršti, kad yra ne tik šios galimybės sukaupti daugiau pinigų pensijai. Matematika paprasta: kuo daugiau ir kuo ilgiau kaupsime patys, tuo daugiau sukaupsime.
