Interneto lankytojai išrinko geriausią pasaulyje alų

Gardžiausio alaus klausimas senas kaip pats alus. Tik ar per visą alaus gyvavimo istoriją bent kiek priartėjome prie atsakymo? Savas tiesas skelbia ne tik viso pasaulio užstalių filosofai, bet ir nesavikritiški aludariai, „pasaulinių“ apdovanojimų žarstytojai bei skirtingų šalių gurmanus vienijančios alaus vertinimo bendruomenės. Kieno atsakymais pasitikėti?

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-04-03 20:02, atnaujinta 2018-03-08 21:37

Kas negerai su alaus apdovanojimais?

Praėjusių metų gegužę „Guinness“ prekinį ženklą valdantis tarptautinis alkoholio konglomeratas „Diageo“ pateko į skandalą. Paaiškėjo, jog kompanijos atstovai grasino nutraukti paramą Britanijos apdovanojimų organizatoriams, jei šie prizą vienoje iš kategorijų įteiks smulkiems aludariams iš Škotijos „Brewdog“. Šis įvykis užpylė druskos ant įsisenėjusių reputacijos žaizdų, kamuojančių alaus apdovanojimų industriją Europoje bei Šiaurės Amerikoje.

Nors stambieji pasaulio ir Lietuvos aludariai tarytum sovietiniai generolai išdidžiai puikuojasi įvairiaspalviais medaliais, žvaigždėmis ir kitais „pasauliniais“ apdovanojimais, vartotojams šie titulai jau seniai jokio įspūdžio nedaro.

Didžiausio pasaulyje alaus reitingavimo portalo „RateBeer“ kūrėjai tradicinius alaus apdovanojimus ironiškai lygina su šunų parodomis. Realiame gyvenime žmonės nori turėti gudriausią, greičiausią, gražiausią ar šokliausią šunį. O parodų rengėjai orientuojasi į veislės grynumą, apdovanodami „pudeliškiausius“ pudelius ir „šnauceriškiausius“ šnaucerius.

Tas pats vyksta ir alaus apdovanojimuose. Užuot vertinę alaus teikiamą malonumą, teisėjai kruopščiai tikrina, kaip tiksliai alus atitinka formalistinius siauros kategorijos reikalavimus, kurie realiame gyvenime rūpi tik labai mažai daliai alaus mylėtojų.

Iš čia kyla ir kita problema – kategorijų (ir apdovanojimų organizatorių) yra tiek daug, jog „geriausio alaus savo klasėje“ titulą gali tikėtis laimėti kone bet kuris aludaris, pasistengęs įgyvendinti formalius kategorijos reikalavimus. O kai laimi visi, nelaimi nei vienas. Štai 2012 m. Pasaulio alaus taurėje medalius iškovojo beveik trys šimtai alaus rūšių.

Dar viena prestižinių alaus apdovanojimų problema – prielankumas alaus industrijos gigantams. Dalyvavimas apdovanojimuose turi savo kainą, kuri mažiesiems aludariams dažniausiai pasirodo per didelė ir reklaminės investicijos neverta.

Alternatyva – pasaulinė alaus gurmanų demokratija

2000 m. alaus reitingavimo bendruomenė „RateBeer“ gimė kaip demokratinė alternatyva apdovanojimams. Geriausiuosius čia išrenka ne teisėjai, o viso pasaulio alaus entuziastai ir degustatoriai, vertinantys alaus teikiamą malonumą skoniui, uoslei ir regai, o ne jo atitikimą formaliems kategorijų standartams. Šių metų sausį portale buvo įvertintos daugiau nei 200 000 alaus rūšių, susilaukusių daugiau nei puspenkto milijono unikalių vertinimų iš viso pasaulio.

Priešingai nei alaus apdovanojimuose, „RateBeer“ portale triumfuoja mažųjų aludarių verdamos alaus rūšys: geriausiu pasaulio alumi vartotojai demokratiškai išrinko belgų Cistersų ordino vienuolių gaminamą „Westvleteren XII“ alų, o geriausiu lietuvišku alumi – Aukštaitijos bravorų „Kupiškėnų Keptinį“.

„RateBeer.com grąžino mažuosius aludarius į pasaulio alaus žemėlapį“,- reitingus komentavo „Aukštaitijos bravorų“ atstovas Domantas Vizbaras: “Tarptautinis gigantas „Carlsberg“ ištisus dešimtmečius tvirtino esantis „ko gero geriausias alus pasaulyje“, tačiau pasaulis mano kitaip – geriausias alus verdamas ir griežtai ribojamais kiekiais pardavinėjamas Belgijos Vletereno miestelio vienuolyne“.

Kai alaus madas diktuoja ne reklama

Būtent „RateBeer“ šį vakarų Belgijos miestą ir šimtmečius jame stūksantį Vestvletereno Šv. Siksto vienuolyną pavertė alaus piligrimystės ir turizmo centru, kadangi vis daugiau smalsuolių nori paragauti „geriausio alaus pasaulyje“. Alų verdantys vienuoliai didžiuojasi įvertinimu, tačiau atsisako padidinti gamybos apsukas ar prekiauti daugiau nei 10 laipsnių stiprumo „Westvleteren XII“ alumi už vienuolyno ribų. „Verdame alų tam, kad gyventume, bet gyvename ne tam, kad virtume alų“,- sykį žurnalistams rėžė vienas iš alų gaminančių brolių.

„Smagiausia šioje istorijoje yra tai, kad kuklių vienuolių gaminį išpopuliarino ne pinigai ir reklama, o patys vartotojai, paprasti alaus mėgėjai. „Westveleteren XII“ nusipelnė viso šiam alui skiriamo dėmesio – tai unikalus, nepakartojamo skonio alus, tikras Trapistų aludarystės perlas“,- tvirtino D. Vizbaras.

„Žinoma, Kupiškis vargu ar taps antruoju Vleterenu. Tačiau mes taip pat esame labai laimingi. Juk net 4 iš 10 geriausiai įvertintų lietuviškų alaus rūšių yra gaminami Aukštaitijos bravorų. „RateBeer“ bendruomenė patvirtino, jog gaminame teisingą alų, ir žinią apie mažos Lietuvos mažų aludarių gaminius pranešė visam pasauliui“.

Geriausiųjų lietuviškų alaus rūšių dešimtukas pagal „RateBeer“:

1. Kupiškėnų Keptinis,

2. Utenos Porteris,

3. Jovarų,

4. Kupiškėnų Šventinis

5. Kurklių I.O. Boiko

6. Vilniaus Tamsusis

7. Butautų Dvaro Tamsus

8. Ramūno Čižo Kaimiškas

9. Kauno Biržiečių Stouts

10.„Davra“ Varniukų

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.