„Užkniso nuolat stumdyti tuos girtuoklius“, - žodžių į vatą nevyniojo statybų įmonėje ne vienerius metus brigadininku dirbęs 42 metų vyras. Pastaruoju metu jis darbavosi bendrovėje, Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, rekonstruojančioje barokinius Sapiegų rūmus.
„Padieniai darbininkai – neprognozuojami. Jei ir ateina į darbą, pusę dienos gaivaliojasi, kol pradeda krutėti. Pakruta ir vėl „bambalius“ traukia iš po skverno. Padirbėję savaitę kitą, dingsta. O jų vietą užima kiti, tokie patys“, - kirto pašnekovas.
Neapsikentęs girtuoklių jis paliko darbą įmonėje. Ir kartu su keletu bendraminčių nutarė patys imtis individualių namų statybos. O pastatę - įrengti taip, kad šeimininkams teliktų įteikti namo raktus. „Geriau jau pats mūrininku padirbėsiu, nei kasdien bandysiu išjudinti „svirdulius“, - sakė pašnekovas.
Geria, nusnūsta ir vėl geria
„Ir pikta, ir graudu buvo žiūrėti, kaip dirba statybininkai“, - sakė pernai namų kiemą trinkelėmis išsiklojęs vilnietis Saulius. - Būdavo, atbirbina „audinę“ į kiemą penki vyrai ir pirmiausia sumerkia į šalto vandens kibirą alaus „bambalius“.
O po to darbas vykdavo taip: vienas semia skaldą iš krūvos, kitas stumia jos prikrautą karutį per kiemą, o brigadininkas rodo pirštu: „Pilk čia.“ Išvertęs karutį, tas lyg zombis nuklipatuoja atgal, iki skaldos krūvos.
Sukaria keletą kartų kelią per kiemą, ir dingsta dešimčiai minučių. Tušti plastikiniai alaus buteliai skrieja į pakrūmę, darbininkai sukasi truputį greičiau, dar greičiau, tačiau netrukus sukrinta po tuo pačiu krūmu, kur sumetė „bambalius“, ir užknarkia.
Atsipaipalioję sukiša galvas į „audinę“, iškrapšto dar keletą „bambalių“ ir šiaip ne taip prastumdo karutį iki vakaro.
„Tie, kurie klojo trinkeles, gėrė mažiau. Bent jau ne tiek, kad brigadininkui reikėtų pirštu baksnoti, kur paguldyti trinkelę. Bene šviesiausio veido iš visų darbininkų buvo vaikinas, kuris vibroplokšte trombavo skaldą. Būdavo, pavargsta, pasėdi, parūko ir „kala“ su vibroplokšte“, - pasakojo Saulius.
Atsiskaitęs su darbininkais iš po krūmų, esančių aplink namus, jis ištraukė apie 50 tuščių alaus-smogiko „bambalių“.
Prasmenga skradžiai žemės
„Niekas nesikeičia. Kaip prieš metus kitus, taip ir dabar, vienas vargas su nekvalifikuotais darbininkais“, - sako statybų įmonės „Rimosta“ savininkas Rimas Mikulėnas.
Prieš porą metų jo įmonė statė paukštynų kompleksą Lazdijų rajone.
Dalis darbininkų į Dzūkijoje esančius Krikštonis (Noragėlių seniūnija) važinėjo iš Vilniaus. Į darbą bendrovė buvo priėmusi ir vietos gyventojų. Tačiau R. Mikulėnui ne kartą teko skelbti pastarųjų paiešką.
Mat vyrai, kurie rečiau lakstė paskui stikliuką, padirbėję mėnesį kitą, staiga dingdavo: nieko nesakę išvykdavo uždarbiauti į užsienį. Prisišaukti juos atgal, kad būtų galima nutraukti darbo sutartį, nebuvo paprasta.
O tie vietos gyventojai, kurie nepasirinko emigrantų dalios ir darbavosi statybose, už darbo dieną galėjo algos gauti ir po 80 litų. „Už mažesnį atlygį net ir pagalbinių darbininkų nepavykdavo prisikviesti. Nebūtų dzūkai. Esą, tuomet jiems verčiau grybauti ar uogauti“, - prisiminė R. Mikulėnas.
Darbininkų - daug, dirbti nėra kam Jo teigimu, šiuo metu situacija – ta pati.
„Statome šiuo metu paukštyną netoli Molėtų. Žmonių kaime yra daug, bet nė vieno - kvalifikuoto statybininko. Įdarbiname juos „dėl kiekio“, nes vis tiek prireikia kažką nunešti, kažką pakelti. Kad ir geria, vis tiek tie žmonės kruta. Kito pasirinkimo net nėra. Statybų specialistai visi emigravo“, - sakė R. Mikulėnas.
Jo teigimu, pasiūlyti tiek algos, kiek, tarkim, norvegai moka statybininkams, mūsų statybos įmonės neturi galimybių.
„Prasidėjus daugiabučių renovacijai, atsirado statybinių medžiagų paklausa. O kur paklausa, ten ir kainos didelės. Dirbame su užsakovu sudarę ilgalaikę sutartį. Daug daugiau pinigų tenka pakloti už statybines medžiagas, tad nėra kaip pakelti žmonėms algų“, - aiškino pašnekovas.
Kaip išmanydama, „Rimosta“ stengiasi išsaugoti bent jau senuosius, bene 15 metų dirbančius žmones ir patyrusius darbų vadovus. „Visus kitus tenka samdyti. Bet tas samdymas... Vieną dieną ateina, kitą dieną, žiūrėk, darbininko ir nebėra. Po paros kitos vėl pasirodo“, - patirtimi dalijosi R. Mikulėnas.
Ieško darbininkų
Apdailininkas, betonuotojas, dažytojas, elektromontuotojas, greta – ir statybų vadybininkas. Tai – specialybės, kurios, Lietuvos darbo biržos duomenimis, yra vienos paklausiausių.
Statybų įmonėms sunku prisikviesti žmonių iš darbo biržos. Pasak darbdavių, tie, kurie nemoka jokio amato, net ir pagalbiniais darbininkais nenori dirbti legaliai, jei algos siūloma 1,2-1,6 litų.
Mat jie paskaičiuoja, kad dirbdami už tokią algą praras visas socialines išmokas ir lengvatas, ypač, jei šeimoje yra mažamečių vaikų.
