Įstatymai apibrėžia įgaliojimą kaip rašytinį dokumentą, kurį vienas asmuo (įgaliotojas) išduoda kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.137 str. 2 d.).
Teisine prasme šis dokumentas laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jo sudarymui pakanka vieno asmens – įgaliotojo – valios išreiškimo (dėl įgaliojimo išdavimo ar jo įsigaliojimo atstovo (t.y. įgaliotinio) sutikimo nereikia).
Įgaliojimas parodo, kokias sutartis (kitokius sandorius) bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujomojo vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui (ar konkrečiai sutarčiai) atlikti (sudaryti), tiek ir daugeliui veiksmų (ar sutarčių).
Pavyzdžiui: fizinis asmuo gali įgalioti kitą asmenį pirmojo vardu sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį; bendrovės vadovas gali išduoti įgaliojimą darbuotojui bendrovės vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartis, kurių vertė neviršija 10 tūkst. litų; ir kt. Be to, įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam asmeniui, tiek keliems asmenims (veikiantiems kartu arba savarankiškai).
Įgaliojimo forma
Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu. Tačiau tam tikrais atvejais reikalaujama, kad įgaliojimas būtų patvirtintas notaro.
Juridinio asmens išduodamiems įgaliojimams paprastai pakanka paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo išduoda įgaliojimą perleisti nekilnojamąjį daiktą ar įmonę kito asmens nuosavybėn arba suvaržyti teises į savo nekilnojamąjį daiktą, – šiais atvejais juridinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.
Juridinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti to juridinio asmens vadovas (pvz., uždarosios akcinės bendrovės generalinis direktorius).
Atvejų, kai fizinio asmens išduodamas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, sąrašas yra žymiai platesnis. LR CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog notarinės formos turi būti šie įgaliojimai:
1) Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma. Sandorių, kuriems būtina notarinė forma, sąrašas pateikiamas LR CK 1.74 straipsnyje, taip pat kituose LR CK straipsniuose (pvz., LR CK 3.59, 3.231, 4.171, 5.70, 6.393, 6.443, 6.469 str. ir kt.). Pavyzdžiui, įgaliojimas sudaryti dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 50 tūkst. litų, turi būti sudarytas notarine forma, kadangi LR CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50.000 Lt, turi būti notarinės formos.
2) Įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Tokios išimtys (kai nereikalaujama notarinės formos) yra įtvirtintos LR CK 2.139 straipsnyje (supaprastinta įgaliojimų tvirtinimo tvarka), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje ir kt.
3) Įgaliojimai, kuriuos fizinis asmuo išduoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
LR CK 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuomet įgaliojimai yra prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams. Tai reiškia, jog šioje teisės normoje numatytus įgaliojimus gali tvirtinti ne notarai, o kiti nurodomi subjektai. Notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginami:
1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.
Pažymėtina, jog fizinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti jį išduodantis asmuo (įgaliotojas).
Įgaliojimo terminas
Kalbant apie įgaliojimo terminą, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles.
1. Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data. Priešingu atveju, toks įgaliojimas bus laikomas negaliojančiu (LR CK 2.142 str. 3 d.). Pažymėtina, jog nuo įgaliojimo sudarymo datos yra skaičiuojamas įgaliojimo galiojimo terminas.
2. Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas. Terminas gali būti apibrėžtas nurodant konkrečią kalendorinę datą, iki kurios galioja šis įgaliojimas, arba terminas gali būti nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis.
Taip pat terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks (pvz., nurodant, jog įgaliojimas galios tol, kol įgaliotinis eis bendrovėje atitinkamas pareigas). Tuo atveju, jeigu įgaliojimo terminas nėra apibrėžtas, bus taikoma toliau nurodoma taisyklė.
3. Jeigu įgaliojime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Ši taisyklė netaikoma, kai išduodamas notaro patvirtintas įgaliojimas atlikti veiksmus užsienio valstybėje nenurodant įgaliojimo galiojimo termino (tokiu atveju įgaliojimas galioja tol, kol jį panaikina įgaliotojas).
4. Įgaliojimas gali būti išduodamas bet kokiam terminui (LR CK nenumato maksimalaus termino, kuriam įgaliotojas galėtų išduoti įgaliojimą).
Juridinio asmens išduodamo įgaliojimo formą galite atsisiųsti čia.
Fizinio asmens išduodamo įgaliojimo formą galite atsisiųsti čia.
