Kaip juokavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiuo metu yra puikus lietuviškas oras, kai galima suprasti lietuvių išgyvenimo sąlygas – koks oras, tokia ir verslo aplinka.
Todėl labai svarbus abiejų šalių dialogas, kuris sutvirtintų Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimą. Į verslo forumą susirinko daugiau nei 100 Turkijos įmonių atstovų, kurios noriai dalijosi savo patirtimi, ieškojo potencialių partnerių ir siekė užmegzti naujus verslo kontaktus. Čia taip pat atvyko ir per 70 dalyvių iš Lietuvos, tarp kurių – turkų verslininkai, turintys savo verslus Lietuvoje.
Rytų skonis ir Lietuvoje
Vieni pirmųjų verslininkų iš Turkijos atkeliavo dar 1995 metais, tuomet Vilniuje buvo įkurtas pasažas „Ibrahim“. Šiuo metu tai stambiausi verslo investuotojai iš Turkijos.
Iš pradžių turkiškus maisto produktus vežę tik sau, prieš trejetą metų turkų verslininkai tame pačiame pasaže įkūrė prekybos centrą „Eastanbul“. Turkiškų maisto prekių centras – tarytum tiltas tarp turkiškos ir lietuviškos virtuvės.
Ahmetas Demiras, prekybos centro „Eastanbul“ generalinis direktorius, taip pat Turkijos verslininkų asociacijos „Lituva“ tarybos narys, aktyviai dalyvauja įvairiuose verslo susitikimuose, dažnai keliauja į Stambulą ir atgal, palaikydamas verslo ryšius Lietuvoje ir Turkijoje. Jis tęsia pradėtą savo tėvo verslą mūsų šalyje ir teigia, kad nors Lietuvoje atšiaurus oras, tačiau žmonės labai geranoriški ir nuoširdūs.
„Lietuva patraukli savo strategine padėtimi: į ją patogu atvykti, patogu palaikyti prekybinius ryšius su kitomis šalimis regione – Latvija, Estija, Skandinavijos valstybėmis. Be to, čia vis dar gausu tuščių verslo sektorių ir galimybių, todėl beveik prieš 20 metų mūsų šeima būtent Lietuvoje pradėjo verslą“, – pasakojo A. Demiras.
Pasak Ahmeto, lietuviai labai smalsūs, domisi ne tik naujais produktais, bet ir turkų gyvenimo stiliumi, jų vykdomu verslu.
Neišnaudotos galimybės
Su Turkijos Prezidentu Abdullah Gulu atvyko gausi verslininkų delegacija, taip pat vyriausybės atstovai, žurnalistai. Visi jie buvo pakviesti prezidento, tačiau dauguma nelabai žinojo, kas yra Lietuva, kokia čia yra verslo aplinka.
„Turkijoje apie Lietuvą ir verslo galimybes šalyje nėra jokios reklamos, priešingai nei Lietuvoje apie Turkiją“, – teigia A. Demiras. – „Į šį susitikimą atvykę Turkijos verslininkai valdo didžiules kompanijas, jie gali pasiūlyti gana pigias paslaugas ir prekes – tokias sąlygas reikėtų išnaudoti.“
Ahmetas išvardija ir stabdančių verslą veiksnių Lietuvoje: valstybės politika verslo atžvilgiu, mokesčiai, suvaržyta teisinė sistema, dėl kurios viskas vyksta lėčiau. Šalyje nėra daug mažų ir vidutinio dydžio įmonių, jos turi konkuruoti su didelėmis, taip pat tarptautinėmis korporacijomis, todėl smulkesniam verslui išsilaikyti nėra lengva.
Nepaisant šių neigiamų aspektų, A. Demiras pastebi ir daugybę privalumų: Lietuvoje gausu plačių pažiūrų specialistų, mokančių keletą kalbų, yra naujų verslo rinkų, šalyje aukšta paslaugų kokybė ir strategiškai palanki geografinė padėtis. Lietuvoje investuoti tikrai yra kur, tik tam reikia pinigų, laiko, ir, žinoma, geranoriško bendradarbiavimo tarp valstybių bei verslininkų.
