Keletą metų buvusio vaikų darželio „Saulutė” pastatą bergždžiai pardavinėjanti Palangos savivaldybė jau nebetenka vilties.
Vien per praėjusius metus beveik tūkstančio kvadratinių metrų ploto statinio kainą nuo 5 mln. litų kurorto valdžia sumažino iki 800 tūkst. litų, o aukcionai buvo skelbiami 6 kartus. Tačiau pačiame miesto centre esančiam pastatui pirkėjų taip ir neatsirado.
Baido bendra kaina
Palangos savivaldybė mano, kad galimus pirkėjus baido bendra parduodamo objekto suma. Pagal Vyriausybės nutarimą, privatizuojant savivaldybei priklausantį pastatą kartu turi būti parduodamas ir jam priskirtas žemės sklypas.
Vaikų darželio pastatui priskirtas 76,5 aro ploto žemės sklypas, kurį Turto fondas dabar yra įvertinęs 2 milijonais litų.
Tad bendra vos 800 tūkst. litų įvertinto privatizuojamo pastato pardavimo suma siekia 2,8 mln. litų.
Anksčiau privatizuojant pastatą prie jo esantį valstybinės žemės sklypą buvo leidžiama ir nuomoti. Žemės nebuvo leidžiama privatizuoti, jei ji patekdavo į miestų teritorijas, įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Todėl Palangos centrinėje dalyje, kuri yra valstybės saugoma urbanistinė teritorija, pastatus privatizuojantiems pirkėjams nebuvo prievolės pirkti ir žemės sklypą.
Tačiau 2012 metais kovo mėnesį pakeitus šį įstatymo straipsnio punktą šio draudimo nebeliko. Tuomet prie privatizuojamų pastatų žemės sklypus pardavinėjantis Turto fondas ėmė vadovautis Vyriausybės nutarimu, kuris kalba tik apie žemės pardavimą.
Sklypą parduoti naudingiau
Šį įstatymo pakeitimą pasiūlęs Valstybės turto fondas (VTF) teigė, kad sumažinus teritorijas, kuriose draudžiama privatizuoti žemę, bus sudarytos sąlygos valstybei gauti daugiau pajamų.
VTF nenuskriaudė ir savęs. Pusė parduoto žemės sklypo vertės patenka į valstybės biudžetą, 32 proc. atitenka savivaldybei, o 18 proc. gauna sklypą parduodantis Turto fondas.
Išnuomojus valstybės žemę visi už nuomą gauti pinigai atitenka vien tik savivaldybei.
„Savivaldybei pačiai naudingiau, jeigu sklypas yra parduodamas iš karto. Tuomet ji iš karto gauna trečdalį sklypo vertės, o nuomojant žemę miestui atitenka centai”, – įrodinėjo VTF Privatizavimo skyriaus viršininkas Stasys Overlingas.
Tačiau išnuomojus žemės sklypą prie buvusio darželio savivaldybės biudžetas kasmet būtų papildytas beveik 17 tūkst. litų. Dabar savivaldybė kelinti metai negauna nieko.
Aukcionai – be pirkėjų
Buvo apskaičiuota, kad padidinus parduodamų žemės sklypų skaičių prie privatizuojamų pastatų įplaukos į valstybės biudžetą padidės 52 mln. litų. Tačiau taip neatsitiko.
Privalomas žemės pirkimas įtakos neturėjo rajonuose, kuriuose žemės vertė yra nedidelė. Užtat privatizavimas stringa didmiesčiuose ir kurortuose.
Pavyzdžiui, Palanga pernai nepardavė nė vieno privatizuojamo objekto.
Kitąmet savivaldybė ketina persikelti į naujas patalpas, o senuosius pastatus pardavinėti.
Tačiau, įskaičiavus žemės vertę, pastatų kaina gali tapti nereali, todėl juos beviltiškai mėginant parduoti augtų tik nuostoliai už nenaudojamų pastatų priežiūrą.
Galimybė rinktis turėtų būti
Pranas Žeimys
Seimo narys
„Privatizuojant objektą valstybė turi teisę pirkėjui iškelti sąlygą – jei nori pastato, pirk ir prie jo esantį žemės sklypą. Tokia prievolė atsirado ne iš gero gyvenimo, o valstybės biudžetui pritrūkus pajamų.
Tačiau negerai, jei gerokai išaugus parduodamo objekto kainai ima strigti privatizavimo procesas, o valstybės siekis parduoti brangų žemės sklypą savivaldybėms neleidžia gauti pajamų už privatizuojamus apleistus pastatus. Manau, kad būtina inicijuoti prie privatizuojamų pastatų valstybės žemę nuomoti neleidžiančio Vyriausybės nutarimo pakeitimą.”
