Paaiškėjo dar vienas nutylėtas faktas: šis projektas neatitinka finansavimo sąlygų.
Jei Šiaulių miesto savivaldybei ir pavyks įgyvendinti šį verslą neva skatinsiantį projektą, kurio kratosi net patys menininkai, rūpesčių vis tiek nebus išvengta.
Mat finansavimo sąlygose numatyta, kad menininkų buveinė turi išsilaikyti pati.
Tačiau netgi galimybių studijoje nurodyta, kad Menų inkubatorių teks kasmet dotuoti iš savivaldybės biudžeto.
Todėl Europos Sąjunga gali pareikalauti grąžinti gautą paramą. Jei taip nutiks, per pastaruosius kelerius metus prasiskolinęs miestas galės skelbti bankrotą – skolinimosi iš bankų ribos jau peržengtos.
Šiauliečiai nuslėpė studiją
Projektą įgyvendina viešoji įstaiga Šiaulių regiono plėtros agentūra (ŠRPA). Menų inkubatoriaus paraišką ji prieš pustrečių metų pateikė Ūkio ministerijos įsteigtai viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA).
Iš ES fondų buvo paskirta 7 milijonai litų, o likusią dalį įsipareigojo padengti Šiaulių miesto savivaldybė.
Dabar paaiškėjo, kad paraišką LVPA pateikę šiauliečiai kažkodėl nepridėjo galimybių studijos, už kurią buvo paklota net 323 tūkstančiai litų.
Šis dokumentas būtų sustabdęs procesą, nes nusižengta finansavimo sąlygoms. Mat studijos rengėjai pabrėžė, kad per 10 metų savivaldybė šiai nuostolingai įstaigai turės skirti 6,6 milijono litų. O ES finansuoja tik išsilaikantį objektą.
Ministrė buvo suklaidinta
Projektas buvo beviltiškai įstrigęs tiek dėl prokuratūros vykdytų tyrimų, tiek dėl prasidėjusio teismų proceso, tiek dėl nepalankių Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadų.
Pernai rudenį Ūkio ministerija šiauliečių projektą išbraukė iš finansuojamųjų sąrašo.
Padėtis pasikeitė po Seimo rinkimų. Šių metų pradžioje į Šiaulius atvykusi naujoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė gavo partijos kolegos socialdemokrato mero Justino Sartausko prašymą persvarstyti sprendimą.
Šis klausimas turėjo būti svarstomas ir Šiaulių taryboje, tačiau prieš pat posėdį buvo išbrauktas. O J.Sartauskas surinko grupės politikų parašus ir nusiuntė prašymą į Ūkio ministeriją.
Dėl šio veiksmo kilo skandalas, nes dokumentas buvo pristatytas kaip Šiaulių tarybos, o ne atskirų politikų prašymas. Kad gautas būtent Šiaulių tarybos prašymas, patvirtino ministerijos atstovė Aušra Ramoškaitė.
„Tai akivaizdus piktnaudžiavimas valdžia”, – stebėjosi dokumento nepasirašęs tarybos narys Aurimas Nausėda.
Netirtas chemikalų poveikis
Vienas aršiausių šio projekto kritikų tarybos narys Artūras Visockas stebisi, kaip nepaisant teisės aktų akivaizdžių pažeidimų šis projektas stumiamas pirmyn.
Šiauliečiai netekę amo stebėjo, kaip iš tuomečio mero Genadijaus Mikšio partijos kolegos ir asmeninio bičiulio už kosminę 325 tūkstančių litų sumą nupirkti apdegę griuvėsiai be stogo ir įlūžusiomis perdangomis.
Prieš tai sugebėta pasiekti, kad ši griuvena skubos tvarka būtų pripažinta kultūros paveldu. Negana to, perkant šį laužą kartu įsigytas ir techninis projektas, už kurį paklota dar ketvirtis milijono litų.
Po to nutarta šioje teritorijoje renovuoti šiluminę trasą. Todėl ES fondų nefinansuojamos išlaidos sieks ne mažiau nei 3–4 milijonus litų, nors viešai įvardijama dešimt kartų mažesnė suma.
Maža to, nutylima, kad buvusio odos perdirbimo fabriko teritorijoje, užterštoje sunkiaisiais metalais ir chemikalais, esantis pastatas iki šiol neištirtas.
Privatūs interesai
Kai VPT įpareigojo nutraukti sutartį su pastatą renovuosiančiais rangovais, į viešumą iškilo, kam naudingas šis projektas.
Paaiškėjo, kad su statybos įmone „Meba” konkurse kartu dalyvavo bendrovė „Jupojos statybinės medžiagos”.
Įmonė priklauso asociacijai „Jupoja”, kurios vienas savininkų yra itin įtakingas Šiaulių tarybos narys Vidmantas Japertas. Šis partijos „Tvarka ir teisingumas” narys vadinamas tikruoju miesto vadovu.
