Anksčiau algas vokeliuose mokėjusi ir už tai nubausta įmonė mokesčių inspektoriams įkliuvo dėl to paties pažeidimo. O įmonės vadovui ėmė grėsti iki 20 tūkst. litų bauda.
Kas vis dėlto verčia įmones dėti darbo užmokestį į „vokelius“? Dideli mokesčiai? O gal neskaidrų verslą sukantys įmonių savininkai? Picų kepėjai nuo atsakymų į šiuos klausimus išsisuko.
„Užklupote mane netikėtai. Tikrai apie jokius mokesčius ar vokelius nekalbėsiu“, - suskubo atsisveikinti bendrovės „Mambo Upės“ sostinėje, Upės gatvėje esančiai „Mambo pica“ vadovaujanti Monika.
Registrų centro duomenimis, šių metų sausio 23-iąją bendrovės „Mambo Upės“ direktore buvo išrinkta Erika Zareckaitė. Ką apie algas vokeliuose mano vos porą mėnesių dirbanti vadovė, taip ir nepavyko išgirsti.
Užkliuvo anrąkart
Informaciją apie picerijoje mokamus atlyginimus vokeliuose Vilniaus apskrities VMI gavo pasitikėjimo telefonu 1882. Ji ir surengė operatyvų patikrinimą sostinės Upės gatvėje esančioje picerijoje.
Patikrinimo metu vienas darbuotojas prisipažino gaunantis atlyginimą „į rankas“. Vėliau apie darbo užmokestį vokeliuose prabilo ir keturi buvę picerijos darbuotojai - du picų kepėjai, virėja ir padavėja.
Inspektoriai, apsilankę ir piceriją valdančios bendrovės biure, taip pat nustatė kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų, pranešė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Nuo 2012 metų balandžio 12 iki 2013 metų kovo 15 dienos minėtiems darbuotojams buvo apskaičiuota ir išmokėta 12,3 tūkst. litų darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
Kepėjams buvo nustatytas ir mokamas minimalus darbo užmokestis, kurį darbdavys mokėjo grynaisiais arba pervesdavo į asmeninę darbuotojų banko sąskaitą. Be to, kas mėnesį papildomai mokėdavo nuo 200 iki 500 litų vokelyje.
Padavėja, picerijoje dirbusi puse etato, kas mėnesį gaudavo pusę minimalios algos ir po 200 litų vokelyje.
Vadovams – baudos
Picerijų tinklą valdanti įmonė jau yra bausta dėl to neapskaitytų pajamų. Galutinį nuosprendį, po ketverius metus trukusio bylinėjimosi, teismas jai paskelbė šiemet kovą.
„Teismas pripažino, kad tinklui priklausančios bendrovės piktnaudžiavo mokesčiais“, - sako Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
- Picerijų tinklas, kurį persekioja algų „vokeliuose“ įtarimai, mokesčių inspektoriams užkliuvo antrą kartą. Šį kartą jie sureagavo, gavę informacijos pasitikėjimo telefonu. Kokios sankcijos taikomos įmonėms, jei jos, kartą jau nubaustos, ir toliau bando išsisukti nuo mokesčių? - portalas lrytas.lt paklausė A. Klerausko.
- Kiekvienu atveju, aptikus galimos nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduodama teisėsaugos institucijoms. Jos ir priima sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tuomet, kai įmonės vadovas kartą jau buvo pripažintas kaltu, - jei jam buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis pažeidė darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, mokesčių administratorius gali nurodyti, kad su darbuotojais arba kitomis įmonėmis tam tikrą laiką jis atsiskaitytų tik pavedimu, - negrynaisiais pinigais.
- Ar vieną kartą už “vokelius” pričiuptos įmonės stebimos akyliau?
- Be abejo. Valstybinė mokesčių inspekcija naudojasi duomenų bazėmis, kurios leidžia stebėti įmonių veiklos rodiklius ir įvertinti įmonių veiklos rizikingumą. Surinkusi informacijos, inspekcija planuoja, kada patikrinti įmones.
Tačiau yra ir neplaninių patikrinimų. Visada reaguojame į raštu ar pasitikėjimo telefonu gautus pranešimus apie tai, kad atlyginimai, galbūt, mokami „vokeliuose“. - Ar veiksminga yra „ vokelių medžioklė“, kuriai paakina anoniminiai darbuotojų skundai?
- Pernai mokesčių inspekcija pasitikėjimo telefonu gavo kone 3200 pranešimų apie tai, kad darbuotojai gauna atlyginimus „vokeliuose“ ar įmonės kaip nors kitaip bando išvengti mokesčių. Tai kone penktadaliu daugiau pranešimų, nei jų būta užpernai.
Šiemet, per pirmuosius tris metų mėnesius, mokesčių inspektoriai jau nustatė 19 „vokelių“ mokėjimo atvejų. Pernai pasitvirtino 66 pranešimai, užpernai - 59.
Per pastaruosius porą metų, patikrinus įmones, mokėjusias algas „vokeliuose“, paaiškėjo, kad jos š valstybės biudžetą nesumokėjo maždaug 4,5 mln. litų.
Apskritai per šešerius metus, po VMI atliktų patikrinimų pagal pasitikėjimo telefonu gautą informaciją, už įvairius mokestinius pažeidimus verslininkai į valstybės biudžetą turėjo sumokėti 75 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Pasitikėjimo telefonu gavę informacijos, mokesčių inspekcijos specialistai jau nustatė apie 300 atvejų, kai atlyginimas už darbą žmonėms buvo mokamas „vokeliuose“. Už tai įmonių vadovams buvo taikyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
„Vokeliuose“ nuo 2007-ųjų buvo sumokėta per 16,5 mln. litų darbo užmokesčio, kurio įmonės nerodė apskaitos dokumentuose.
- Atrodytų, kad mokesčių inspektoriams įtarimų kilti turėtų jau tuomet, kai įmonės vadovas gauna vos pusę minimalios algos. Bet įstengia pasistatyti namus. Ar tokius atvejus sunku aptikti?
- Šešėlinės ekonomikos reiškiniai egzistuoja. Todėl mokesčių inspekcija jau kelerius metus įgyvendina vadinamąją Mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo strategiją.
Jos paskirtis — nustatyti mokesčių surinkimui įtakos turinčias problemas. Ir imtis veiksmų. Nes įmonės, kuriose darbuotojams galbūt moka algas „vokeliuose“, patraukia inspektorių dėmesį ne tik tuomet, kai sulaukiama anoniminių pranešimų.
Yra lyginami mokesčių mokėtojų deklaruojami bei iš kitų šaltinių gaunami duomenys, pavyzdžiui, apie darbuotojams išmokamą darbo užmokestį. Taip pat vertinami bei analizuojami įmonių veiklos rodikliai.
Nustačius rizikingas įmones – tas, kurios galbūt vengia mokesčių, joms siunčiami klausimynai arba vadovai kviečiami pokalbiui. Taip siekiama gauti papildomos informacijos, - išsiaiškinti įmonių vykdomos veiklos modelį ir specifiškumą, nustatyti, kokias funkcijas įmonėse vykdo tariamai ne pilną darbo dieną dirbantys darbuotojai.
Kilus įtarimams, gali būti atliekami ir netikėti, operatyvūs patikrinimai.
Gyventojų pranešimai yra vertingi tuo, kad juose neretai pateikiama informacijos, kurios mokesčių inspekcija negali gauti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, tokios, kur yra saugomi „juodosios“ buhalterijos dokumentai, kada ir kur bus išmokamas oficialiai apskaitose nerodomas darbo užmokestis.
Teismo verdiktas
Tai, kad restoranų tinklas „Mambopizza“ nuo valstybės bandė nuslėpti beveik milijoną litų mokesčių, šiemet kovą nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Šis teismo sprendimas taps precedentu įrodinėjant kitus neteisėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitymo atvejus tarp susijusių asmenų.
Dar 2009 m. Vilniaus apskrities VMI keliuose su „Mambopizza“ prekiniu ženklu veikiančiuose restoranuose atliko mokestinius patikrinimus ir rado didelių pažeidimų.
Tinklo restoranai, kurių kiekvienas turi atskirą juridinio asmens statusą, sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartis su tų pačių akcininkų įsteigta ir finansinių sunkumų turinčia bendrove „M.Foodmaster“.
Vilniaus apskrities VMI nustatė, kad į naujas bendroves perėjo dirbti „M.Foodmaster“ darbuotojai, jos pirko iš šios įmonės turtą ir prekes bei tęsė senosios įmonės vykdytą veiklą.
Naujai įsteigtos bendrovės sudarydamos sandorius su senąją dalyvavo mokesčių vengimo sandoryje ir bandė išvengti beveik 1 milijono litų mokėtino PVM.
Jos ne tik vengė mokestinės prievolės valstybei, bet ir įgijo teisę dar kartą atskaityti pirkimo PVM už perduotas prekes. Vilniaus apskrities VMI tyrimas parodė, kad būtent tokio tikslo ir siekė naujų bendrovių vadovai.
Vilniaus AVMI inspektoriai nustatė, kad restoranai fiktyviai taikė 50-90 proc. nuolaidą savo klientams, tokiu būdu neapskaitė dalies gautų pajamų ir išvengė mokėtinų mokesčių.
Klientams nebuvo išduodami galutiniai fiskaliniai kasos aparato čekiai, o kelios dešimtys užsakymų būdavo spausdinami į vieną sąskaitą ir pritaikoma 50 ar 90 proc. nuolaida.
Teismas pripažino, kad kelios tinklo bendrovės į apskaitą įtraukė ne visas pajamas, fiksuodamos tariamai taikytas nuolaidas, siekė sumažinti mokesčių bazę ir išvengti mokesčių.
