Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad maksimalaus dydžio – 350 litų pašalpą žmonės galėtų gauti ne ilgiau kaip vienerius metus. Po to kas metus pašalpa vis mažėtų.
Po dvylikos mėnesių socialinė pašalpa darbingiems asmenims bus mažinama penktadaliu, po dvejų metų – 30 proc., po trejų metų – 40 procentų. Penktus metus maksimali socialinė pašalpa bus braukiama perpus.
Jei asmuo nedirbs daugiau kaip penkerius metus, perpus sumažinta pašalpa bus mokama tik už nepilnamečius vaikus.
Dabar galiojanti tvarka yra daug švelnesnė ir pašalpos pradedamos mažinti tik tuo atveju, jei bedarbiai jas gauna ilgiau nei trejus metus.
„Šis laikotarpis yra per ilgas ir nemotyvuoja žmonių integruotis į darbo rinką“, - aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Angelė Bajorienė. Ji netiki, kad žmogus negali susirasti darbo per penkerius metus, ir pastebi, kad nauja tvarka įvedama dėl neretų piktnaudžiavimo pašalpomis atvejų.
Tai, kad žmonės piktnaudžiauja pašalpomis, pastebėta savivaldybėse, kuriose bendruomenė ir socialiniai darbuotojai aktyviai kontroliuoja paramos gavėjus, lankosi jų namuose. Verslininkai taip pat piktinasi, kad bedarbiai mieliau ima pašalpas, o ne eina dirbti.
Ministrė Algimanta Pabedinskienė įsitikinusi, kad šie pakeitimai paskatins žmones aktyviau ieškotis darbo. Kaip paskatinimas, ilgalaikiams bedarbiams, kurie susiras darbą, pirmąjį pusmetį bus mokama pusė buvusios pašalpos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengus šias įstatymo pataisas, vasarį pasigirdo kritika iš premjero A. Butkevičiaus lūpų.„Jei žmogus negali susirasti darbo, socialinės pašalpos neturėtų būti mažinamos“, - tada pareiškė premjeras.
A. Butkevičius tada kalbėjo, kad prieš pradedant svarstyti pašalpų mažinimo planą Vyriausybėje tai reikėtų aptarti su kitų valdančiųjų partijų vadovais. Tačiau ministerija, per pusantro mėnesio tobulinusi įstatymo projektą, nepaisant premjero abejonių, esminių planų mažinti pašalpas tinginiaujantiems bedarbiams neatsisakė.
Įstatymo projekte taip pat numatytos sankcijos pašalpų ir lengvatų gavėjams, kurie nepritaria daugiabučių namų renovacijai.
Jei lengvatą už šildymą gaunanti šeima, gyvenanti daugiabučiame name, nepritaria jo renovacijai, ateinantį šildymo sezoną jai skiriama kompensacija šildymui bus nurėžiama per pusę, o dar vėliau visiškai neskiriama, kol nebus užbaigta namo renovacija, bet ne ilgiau kaip tris šildymo sezonus. Ketvirtaisiais metais pašalpa vėl būtų mokama.
Įstatymo projektui trečiadienį pritarus Vyriausybei, jį dar turės svarstyti Seimas. Pašalpas už šildymą ir karštą vandenį gauna apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, o socialines pašalpas – apie 220 tūkst.
