Kauno savivaldybė dvejoja – nutraukti arenos koncesijos sutartį ar ne

Kauno vadovai dar nenusprendė, ar nutraukti „Žalgirio“ arenos koncesijos sutartį su bendrove „Kauno arena“, kuri siejama su verslininku Vladimiru Romanovu, ar tęsti tolimesnį bendradarbiavimą. Politikai pripažino laukiantys rekomendacinių išvadų, kurios turėtų būti svarstomos kitą savaitę vyksiančiame savivaldybės kolegijos posėdyje.

Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Apr 11, 2013, 5:11 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 11:14 AM

Kauno savivaldybės kuluaruose kalbama, jog artimiausiu metu gali būti priimtas sprendimas nutraukti „Žalgirio“ arenos valdymo sutartį su žlungančios V. Romanovo verslo imperijos įtakoje esančia viešąja įstaiga „Kauno Žalgirio rėmėjas“.

Pasinaudojant tam tikrais sutarties pažeidimas ir ją nutraukus, miestui esą atsivertų galimybės kitą arenos valdymo sutartį sudaryti kur kas palankesnėmis sąlygomis. Šiuo metu savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklauso arena, koncesininkui kasmet moka maždaug po 2,5 mln. litų.

Norintys perimti areną jau rikiuojasi į eilę?

„Kai 2010 metais buvo skelbiamas koncesijos konkursas, jame norą dalyvauti pareiškė tik vienas pretendentas – viešoji įstaiga „Kauno Žalgirio rėmėjas“ ir asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ konsorciumas. Šiai dienai tapo akivaizdu, jog arena tapo labai patraukliu, nemažą pelną generuojančiu ir žmonių gausiai lankomu objektu. Valdyti areną, tapti naujuoju koncesininku norėtų ne viena verslo grupė. Vaizdžiai tariant – šiuo metu jau laukia visa eilė pretendentų“, - portalui lrytas.lt sakė vienas Kauno politikų.

Pasirašydama „Žalgirio“ arenos valdymo koncesijos sutartį 25 metams Kauno savivaldybė įsipareigojo kasmet operatoriui mokėti apytiksliai po 2,5 mln. litų. Kalbama, jog naujieji pretendentai šios mokesčio ketina atsisakyti ir net patys mokėti miestui dalį pelno.

Kauno politikai savo ruožtu jau kuria planus, kaip padėti miesto simboliu vadinamam, finansinių sunkumų kankinamam „Žalgirio“ klubui. Vienas realiausių pagalbos būdų – užtikrinti, kad dalis arenos pelno būtų skiriama krepšinio klubui.

Advokatas nusiteikęs skeptiškai

Kauno politikų kalbos apie galimą sutarties nutraukimą vis garsiau ėmė girdėtis po to, kai paaiškėjo, jog laikinojo Ūkio banko administratoriaus prašymu, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo didžiąją dalį areną valdančios bendrovės „Kauno arena“ akcijų.

Į teismą laikinasis žlugusio banko administratorius kreipėsi, nes 100 proc. „Kauno arenos“ akcijų buvo įkeista Ūkio bankui, tačiau bendrovė sugebėjo išleisti papildomą milijono litų vertės akcijų emisiją, kurią išpirko su V. Romanovo verslo grupe siejama bendrovė „Turtvalda“. Tokiu būdu ši bendrovė įgijo 76,15 proc. akcijų paketą. Prieš tai buvusiai vienintelei bendrovės akcininkei, Kauno „Žalgirį“ valdančiai viešajai įstaigai „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, liko vos 23,85 proc. akcijų.

Koncesijos sutartį rengusios advokatų bendrijos „Nordia Baublys & partners“ advokatas partneris Evaldas Rapolas lrytas.lt sakė, jog įstatinio kapitalo didinimas ir akcijų areštas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, įtakos koncesijos sutarčiai neturi.

„Koncesijos sutartis buvo pasirašyta tarp savivaldybės ir viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio rėmėjas“. Tai dvi koncesijos šalys. Pinigus, koncesijos mokestį, teisę turi gauti viešoji įstaiga, o ne UAB „Kauno arena“. Ši bendrovė buvo tik priemonė arenos valdymui. Ar egzistuos UAB „Kauno arena“, ar ne – koncesijos sutartis yra tarp viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio rėmėjas“ ir miesto savivaldybės. Todėl kai kurias politikų kalbas vertinčiau kaip išpūstas“, - portalui lrytas.lt teigė advokatų bendrijos „Nordia Baublys & partners” advokatas partneris E. Rapolas.

Kol kas nežinoma, kokios pozicijos laikysis laikinasis Ūkio banko, kuriam įkeista 100 proc. bendrovės „Kauno arena“ akcijų, administratorius.

Pasak advokato E. Rapolo, šios bendrovės akcijos vertę turi tik tuomet, kol ji naudojama kaip priemonė arenos valdymui.

„Jeigu koncesininkas „Kauno Žalgirio rėmėjas“ pasirinks kitą priemonę arenai valdyti, šios bendrovės akcijos taps bevertės“, - sakė advokatas E. Rapolas.

Vertins sutarties nutraukimo pasekmes

Šią savaitę vykusiame uždarame Kauno savivaldybės kolegijos posėdyje politikai išklausė informaciją apie susidariusią padėtį arenos valdyme ir pavedė administracijai išanalizuoti visus galimus sprendimo būdus.

„Svarstomi du variantai, vienas jų – sutartis lieka nepakeista, o kitas – ji nutraukiama. Savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas iki kito kolegijos posėdžio pateikti išvadas, kokie kiekvieno varianto pliusai bei minusai. Žiūrėsime, kokioje pusėje daugiausia pliusų ir tada priimsime sprendimą“, - lrytas.lt sakė Kauno mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis minėjo, kad rekomendacinio pobūdžio išvadas rengia už koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą atsakingas darbuotojas. Šiai dienai kol kas nėra priimtas joks sprendimas.

„Dabar mes turime įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas koncesijos sutarčiai nutraukti. Kita vertus, bet ir jeigu bus priimtas sprendimas ją nutraukti, tai nebus greitas procesas. Pati sutartis verta milijonų, todėl kiekvienas klaidingas žingsnis gali sukelti skaudžias pasekmes“, - sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius D. Ratkelis.

Rekomendacijas, kaip elgtis toliau, ketinama politikams pateikti kitą savaitę. Net ir tada, jeigu bus priimtas sprendimas sutartį su „Kauno Žalgirio rėmėju“ nutraukti, tai bus ilgas procesas. Vien įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminas – 60 dienų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.