Šis terminalas įtrauktas į svarbiausių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) objektų sąrašą.
Anksčiau krovos kompanija „Klaipėdos Smeltė” buvo tapusi teismo ginčų įkaite, o dabar projektą stabdo rangovai.
Partneriai sukirto rankomis
Naujas konteinerių terminalas pradėtas statyti prieš ketverius metus. Darbai įstrigo, kai buvęs „Klaipėdos Smeltės” savininkas Martinas Gusiatinas jį pardavė 30 krovos terminalų valdančiai tarptautinei bendrovei „Terminal Investment Limited”.
Pastaroji KVJU direkcijai pasiūlė krantines pritaikyti okeaninių laivų krovai.
Užmojams Klaipėdos jūrų uoste įkurti regioninį konteinerių skirstymo centrą pritarė ir didžiulį konteinervežių laivyną valdanti bendrovė „Mediterianian Shipping Company”.
Lietuvai naudinga, kad Klaipėdoje atsirastų terminalas, iš kurio konteineriai būtų gabenami į kitus uostus. Mat kiekvienas atplaukęs „Panamax” klasės laivas uostui pažertų apie 180 tūkst. litų rinkliavos.
Pirmieji kranai atplukdyti
Neseniai į „Klaipėdos Smeltę” atplukdyti du Suomijos įmonėje „Konecranes” pagaminti galingi 27 metrų aukščio jūrinių konteinerių krovai skirti kranai, kurie kainavo apie 10 mln. litų.
Tai įmonės investicija. Tačiau krantinės iki 300 m ilgio siekiantiems laivams dar neįrengtos, todėl naujai technikai teko ieškoti kitos vietos.
„Užsakėme ir daugiau technikos. Tarp jų – trys kranai, kurių aukštis siekia 50 metrų. Pirmąjį turime gauti gegužę.
Tačiau krantinės tokiems milžinams dar nerekonstruotos.
Sutarčių su „Konecranes” vertė – apie 100 mln. litų”, – kalbėjo „Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimantas Juška.
Konkursą dėl maždaug 12 milijonų litų vertės darbų laimėjusi „Vėtrūna” ir jos partnerė Latvijos įmonė BGS žadėjo krantines atnaujinti per pusmetį.
Šiek tiek pasikrapštę rangovai dingo iš statybvietės. Užsakovai baiminasi, kad toliau gaištant laiką 230 mln. litų vertės terminalo projektas pakibs ore: bus įšaldytos ir uosto, ir įmonės lėšos.
Rangovai niekuo nerizikuoja?
„Klaipėdos Smeltė” parengė projektą, įsigijo technikos.
Dėl KVJU direkcijos užsakymo net teismuose kovoję, įsipareigoję per pusmetį rekonstruoti 483 metrų ilgio krantinę rangovai atliko gal tik penktadalį numatytų darbų.
Jau dabar R. Juška skaičiuoja galimus įmonės nuostolius: „Jeigu tų krantinių nebus iki vasaros pradžios, kai gausime dar vieną 22 mln. litų kainuojantį kraną, per parą patirsime apie 80 tūkst. litų nuostolių.”
Krantinės jau pastatytos, tereikia sutvarkyti krovos aikšteles, lietaus vandens nutekėjimo įrenginius, pakloti geležinkelį.
Kas atlygins įmonės nuostolius, jeigu statybininkai vėluos, R. Juška nežino: „Retai būna, kad užsakovai iš nepareigingų ar įžūlių rangovų prisiteisia pinigų. Darbus atidėliojantys statybininkai kol kas niekuo nerizikuoja.”
Kaltę verčia vokiečiams
Sutartį su „Vėtrūna” ir jos partnere BGS pasirašiusi KVJU direkcija tikisi, kad rangovai per kelis mėnesius padarys tai, ko neįstengta atlikti per penkerius metus. Mat toliau vilkinant darbus įstrigtų ir valstybės investicijos. Dar reikia pagilinti ir terminalo akvatoriją.
„Vėtrūnos” valdybos pirmininkas Rolandas Baškys nesklandumus sieja su Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybomis.
Generaliniam rangovui Vokietijos įmonei „Nukem Technologies” nesumokėjus už paslaugas, Telšių įmonė dalį savo lėšų buvo priversta skirti atsiskaityti su subrangovais.
Šiuo metu įmonė su „Nukem Technologies” bylinėjasi Tarptautiniame arbitraže – siekia prisiteisti 23 mln. litų sumą.
Sutrikus „Vėtrūnos” veiklai akcininkai nusprendė ją restruktūrizuoti.
Laivai nuplauks į kitus uostus
Gdynės uoste (Lenkija) pastatyto naujo regioninio konteinerių terminalo apyvarta sparčiai didėja. Prisivilioti okeaninių konteinervežių siekia ir Rusija, pasistačiusi naujus uostus Suomijos įlankoje.
Kada Klaipėdoje įstrigusi konteinerių terminalo statyba vėl atgis, niekas tiksliai nežino: apie naujus grafikus „Vėtrūnos” vadovai atviriau kalbėti nenusiteikę.
Jie tik patikino, kad užsakovai jokių nuostolių nepatirs – visas 127 mln. litų vertės bendrosios rangos sutartis „Vėtrūna” vykdys toliau. Restruktūrizuojama įmonė žada atlikti 66 mln. litų vertės darbų.
„Greitai viską žinosime – „Vėtrūna” ir BGS tariasi, kaip vykdys įsipareigojimus”, – sakė KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
„Klaipėdos Smeltė” baiminasi, kad projekto partneriai, suabejoję lietuvių galiomis įgyvendinti tokio lygio uostų plėtros projektus, nusivils ir pradės žvalgytis į kitus Baltijos regionus.
