Kol politikai svarsto, kaip šias nuostatas įsprausti į įstatymų rėmus, verslininkai skaičiuoja naudą, kurią gauna nepagailėję pinigų darbuotojų sveikatai stiprinti.
Jūrų krovos kompanijos „Bega” vadovai dar prieš gerą dešimtmetį sugalvojo, kaip paskatinti savo darbuotojus mesti rūkyti. Kiekvienas, atsisakęs cigaretės, kas mėnesį gauna 100 litų priedą prie algos. „Tai ne tik skatina žmones gyventi sveikiau, bet ir padeda užtikrinti saugumą, juk įmonės teritorijoje kraunami kroviniai. Niekas negali garantuoti, kad dėl ne vietoje numestos smilkstančios nuorūkos neįvyks nelaimė. Tokia tvarka taip pat padeda ir geriau planuoti darbo laiką“, - tikino bendrovės Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius.
Nesirgai – gausi premiją
Ši skatinimo priemonė netaikoma administracijos darbuotojams, ja gali naudotis tik darbininkai – dokininkai, mechanikai.
Kompanijoje šiuo metu dirba 328 žmonės. Per metus mesti rūkyti apsisprendžia apie 60 darbuotojų. „Nusprendęs atsisakyti cigaretės, darbuotojas savo įsipareigojimą patvirtina raštu. Jo tikrai niekas neseka ir netikrina, ar laikosi duoto pažado – paliekame tai kiekvieno sąžinei“, - užtikrino G. Gudavičius.
Tokia motyvacijos priemonė bendrovei kasmet kainuoja apie 200 tūkst. litų. Tačiau vadovai jau įsitikino, kad šios investicijos pasiteisino. Įmonėje nerūko apie 70 proc. darbuotojų, o nuo praėjusių metų jos teritorijoje apskritai uždrausta traukti dūmą, ir ne tik čia dirbantiems, bet ir svečiams. Rūkyti galima tik keliose specialiai tam įrengtose vietose.
Kompanija “Bega” savo darbuotojus dukart per savaitę kviečia sportuoti suteikdama galimybę naudotis išnuomota sporto sale. Nesirgti skatina ir solidžios išmokos tiems, kurie per metus nė karto nesirgo ir jiems neprireikė nedarbingumo pažymos. Ilgiau nei dešimtmetį dirbusiems išmokamas tūkstančio litų priedas prie išmokamų atostoginių, dirbusiems trumpiau – 500 litų.
Įmonė taip pat kaupia specialiąsias lėšas, kurias darbuotojai gali panaudoti gydytojų konsultacijoms, akiniams įsigyti, gydymo ir reabilitacijos reikmėms apmokėti.
Kompanijos vadovai pastebėjo, kad visos šios priemonės padėjo sumažinti ir darbuotojų kaitą. Pasipriešino patys darbuotojai
715 darbuotojų turinti bendrovė „Utenos trikotažas“ prieš trejetą metų taip pat pamalonindavo per metus nė karto nesirgusius. Tačiau šios praktikos vadovai buvo priversti atsisakyti užprotestavus įmonės darbuotojų profesinei sąjungai.
„Tuokart tokia tvarka buvo labai aktuali, nes ligos atveju buvo mokama didesnė dalis nuo gaunamo atlyginimo, tad pasitaikydavo ir tokių, kurie pasiimdavo nedarbingumo pažymas nesirgdami. Dabar tokių manipuliacijų nebėra. Su profsąjunga esame sudarę kolektyvinę sutartį, tad abi pusės nutarėme šią motyvacijos priemonę pakeisti kita. Visi sutiko, kad vietoje ankstesnių priedų premijomis būtų paskatinti jubiliatai“, - aiškino bendrovės Personalo vadovė Loreta Ribokienė.
Cigarečių gamintoja bendrovė “Philip Morris Lietuva”, turinti 438 darbuotojus, taip pat nepamiršta pasirūpinti jų sveikata.
Kiekvienam darbuotojui kas pusmetį ji yra numačiusi tam tikrą sumą, kurią kiekvienas gali panaudoti fiziniam aktyvumui ir gerai savijautai palaikyti. “Kai kurie žaidžia badmintoną, kiti lanko sporto klubus. Taip pat visi norintieji apdraudžiami sveikatos draudimu” – vardijo įmonės Korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla.
Pastangų per mažai
Didžiausia Klaipėdos krašte darbdavė – įmonių grupė „Vakarų laivų gamykla“ nepagaili kasmet investuoti po 100 tūkst. litų, kad sveikatos draudimu aprūpintų visus 2 tūkst. darbuotojų.
Miesto centre kompanija turi savo sporto salę, kurioje nemokamai sportuoti gali visi. Kartą per mėnesį patys darbuotojai rengia spartakiadas – varžosi smiginio, krepšinio, tinklinio aikštelėje, lauke rengiamos šaudymo varžybos.
Tačiau ženklių sumų savo pavaldinių sveikatai ir gerai savijautai negailinčios įmonės mūsų šalyje vis dar labiau išimtis nei įprasta praktika. Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius apgailestavo, kad į Seime surengtą naujausios programos pristatymą, nors ir buvo kviesti, neatvyko darbdavių organizacijų atstovai.
„Šalyse, kur darbdavys didelis autoritetas, darbuotojų sveikos gyvensenos ugdymas labai paplitęs. Įmonės pačios kreipiasi į darbdavius ir siūlo jų darbuotojus skatinti sveikai gyventi specialiai sukurtomis programomis. Darbdaviai tik džiaugiasi tuo ir naudojasi. Mes taip pat norėjome savo siekius pristatyti mūsų šalies darbdaviams, tačiau į mūsų kvietimą jie neatsiliepė. Tačiau nežadame nuleisti rankų, kreipsimės į juos dar kartą, raginsime, gal susidomės bent kai kurie“, - vylėsi J. Pundzius.
Daugelyje šalies įmonių tapo populiaru kviestis sveikatos priežiūros specialistus, gydytojus į vietą ir raginti darbuotojus nemokamai skiepytis, tikrintis sveikatą, tačiau, J. Pundziaus manymu, tokios priemonės neduoda apčiuopiamų rezultatų ir jų nepakanka. „Pasaulis padarė išvadą, kad žmogus vienas pakeisti savo įpročius ir pradėti sveikai gyventi yra per silpnas, reikia jį skatinti, jam nuolat priminti, būtinas ir aplinkinių, šeimos narių, kolegų palaikymas. Mūsų pastangos motyvuoti žmones sveikai gyventi patiria fiasko, Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad daugelio valstybių sveikatos priežiūros politika yra pasenusi, ją būtina keisti ir atsigręžti į žmogų“, - kalbėjo J. Pundzius.
Sveiki produktai bus pigesni?
Nacionalinė sveikatos taryba ragina Sveikatos apsaugos ministeriją Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kitas institucijas prisidėti rengianti įstatymų projektus, kuriais gyventojai būtų skatinami rūpintis savo sveikata ir sveikai maitintis.
„Tikslas nėra skatinti surinkti daugiau lėšų į biudžetą, o psichologiškai paveikti žmogų, leisti jam suprasti, kad jei netausos savo sveikatos, už sveikatos draudimą mokės daugiau. Noriu pabrėžti, nes neskatiname didinti mokesčio tiems, kurie nesirūpina savo sveikata, bet mažinti tiems, kurie tai daro, juk yra nemažai žmonių, kurie labai retai naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis“, - aiškino J. Pundzius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada parengti sveikatai palankių maisto produktų sąrašą, kuriuo remiantis galėtų būti mažinamas akcizas šiems produktams. Taip gyventojai būtų skatinami jų pirkti daugiau. Tokia tvarka esą sėkmingai įgyvendinta Vengrijoje.
